„100 milijonų litų šiemet neuždirbome, bet blogu pasaulio ir ekonomikai laiku 87,5 mln. litų pelno nėra blogiausias rezultatas“,– šiandien Vilniuje pristatydamas Koncerno „Achemos grupė“ 2010 metų veiklos rezultatus, teigė koncerno prezidentas Bronisolvas Lubys.
Trąšoms striuka
2010 m.koncernas gavo 2,72 mlrd. litų pajamų. Tai šiek tiek daugiau negu 2006 metais, tačiau beveik perpus mažiau, negu sėkmingiausiais 2008-aisiais (5,042 mlrd. litų) ir šiek tiek mažiau, negu 2009-aisiais (3,068 mlrd. litų). Pasak B. Lubio, pernai nė kiek pelno neuždirbo pagrindinis grupės padalinys – azoto trąšų gamykla. Sumažėjus šių trąšų paklausai Europoje ir gerokai pabrangus gamtinėms dujoms, šios produkcijos gamyba ne sezono metu buvo nerentabili, todėl vasarą gamyklą teko keliems mėnesiams stabdyti.
„Nuo pavasario gamybą stabdysim ir šiemet, nes rinkai nedidėjant, gamtinių dujų kainų prognozė dar niūresnė“,– kalbėjo grupės prezidentas. Anot jo, nepatvirtintais duomenimis, dabar gamtines dujas „Lietuvos dujos“ iš vienintelio tiekėjo „Gazpromo“ perka mokėdamos po 356 JAV dolerius už 1000 kub. m, „Achema“, stambiausia šalies gamtinių dujų vartotoja,– po 352 dolerius, o Latvija – po 303 dolerius. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos šis kuras pabrangs iki 432 dolerių už 1000 kub. metrų.
B. Lubys yra apskaičiavęs, jog vien dėl dujų kainų skirtumo tarp nustatytų Latvijai ir Lietuvai mūsų šalis neteks 421,35 mln. litų, arba maždaug po 1,5 mln. litų per dieną. „Tai didžiulis nuostolis, turint omeny, kad visoms pensijoms atstatyti reikėtų 620 mln. litų pabrėžė B. Lubys.
Išeis iš biržos
„Achemos grupės“ prezidentas prezidentas taip pat informavo, jog vakar sumokėjo 1100 Lt baudą už biržos taisyklių pažeidimą.
„Nusprendėme pasitraukti iš biržos,, užuot gavę naudos, buvome nuolat gąsdinami baudomis, ir ne tik 1100 litų, bet dešimtimis tūkstančių litų“,– piktinosi grupės vadovas.
Bylinėsis su ministerija
Dar griežčiau B. Lubys kritikavo vadinamąjį VIAP (mokestis už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas). Pasak jo, jau susidarė keturių įmonių grupė, kuri dėl šio mokesčio nusprendė sudaryti sutartį su advokatų kontora. Šiuo mokesčiu energetikos ministras nusprendė apmokestinti ir įmones, kurios gaminasi elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių savo reikmėms. Kita vertus, šio fondo lėšomis jau parėmė kelias mazutu kūrenamas senas elektrines, tačiau apmokestina elektrines, kurios naudoja alternatyvų kurą. Tik Panevėžio antroji šiluminė elektrinė, anot jo, buvo šiek tiek paremta, bet ir jai iš esmės parama nepriklausytų, nes ji kūrenama gamtinėmis dujomis – irgi atsivežtiniu kuru.
„Aš paramos nesiekiu, bet negalima vienus iš to paties fondo skatinti, o kitus apmokestinti“,– kalbėjo B.Lubys.
Pasak jo, dėl kelių dalykų jau dabar galima būti tikrie,ms: Lietuvos energetikos įstatyme parašyta, kad galima remti tik tas kogeneracines elektrines, kurios naudoja ne mazutą, dujas, akmens anglį, o kurą iš atsinaujinančių vietinių šaltinių. Kitas kaltinimas, dėl kurio nekyla abejonių – konkurencijos varžymas, nes vienus tos pačios rinkos dalyvius remiant, kiti apmokestinami.
„Birželį baigsim statyti 127 mln. litų kainavusią kogeneracinę elektrinę, paleisim ir iš karto sustabdysim, nes tokiomis sąlygomis gaminti neapsimoka“,– sakė B. Lubys.
Į šiaudus
„Achemos grupė“, dirbanti trąšų gamybos ir prekybos, laivininkystės, elektros energetikos srityse, žiniasklaidos, viešbučių ir sveikatingumo versle, nusižiūrėjo dar vieną – šiaudų granulių ir briketų, naudojamų šiluminės energijos gamybai, pramonę.
Šis verslas yra būtent tai, kas vadinama „energija šalia mūsų, po kojomis“,– kalbėjo B. Lubys ir nurodė Lenkijos pavyzdį, kur per porą metų šiaudų granulių naudojimas padidėjo nuo 40 tūkst. t iki 200 tūkst. t per metus. Dar populiaresnis šis kuras Anglijoje.
„Net jei patys gaminti šilumos ir neužsiimtume, tai parduoti tokią produkciją galima labai pelningai“,- sakė jis ir nurodė, jog norint pradėti šį verslą, užtenka maždaug 20 tūkst. litūų startinio kapitalo.
