Gali keistis viskas: valdžios, koalicijos, merai, bet „Abonento“ atvesta verslo grupuotė savo mokestį nusiteikusi rinkti amžinai. „Abonentinis“ mokestis – atskira verslo rūšis.
Dar 49 metais prieš Kristaus gimimą, nepaklusęs Respublikos Senatui, Rubikono upeliuką pakeliui į Romą peržengė būsimasis imperatorius Julijus Cezaris. Jis suprato neturįs kelio atgal ir galiausiai, nors ir būdamas galingas, gavo galą.
Su „Rubicon group“ „obuoliauti“ kitados nuėjusi Lietuvos sostinės valdžia irgi neranda nei jėgų, nei idėjų, kaip atsikratyti vilniečiams apkartusios draugystės. Už tą draugystę reikia mokėti vis daugiau abonentinių mokesčių ir niekas nežino, kada tai baigsis.
Viskas pasisuko atvirkščiai
Premjeras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Andrius Kubilius tūkstantį ir vieną kartą kartojo, jog iki jo energetikai valdė valstybę, o dabar viskas būsią atvirkščiai – valstybė ims ir pradės valdyti energetiką. Pasakė ir prašom: įkūrė Energetikos ministeriją. Teiginį, kad ji nekainavo nė lito, palikime nuošalėje. O kaipgi ten dėl to visiško valdymo?
Vilnius peržengė savąjį Rubikoną 2001 metų gegužę, kai Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) buvo 15 metų laikotarpiui išnuomoti Prancūzijos kompanijai „Dalkia“. Sostinės meras, liberalas, o vėliau ir liberalcentristas Artūras Zuokas tąkart aiškino, kad prancūzai investuos 600 milijonų litų ir VŠT liks valstybei, kurių neištiks graudus Kauno šilumos ūkio likimas – neateis rusiškasis „Gazprom“.
Metai bėgo, ir „Gazprom“ tikrai nepasirodė. Vietoj jo atėjo ne 600 milijonų litų prancūziškų investicijų, o „Rubicon group“. Sausį ši bendrovė persivadino ICOR ir persidalijo akcijas.
Teisininkus šie verteivos turi gerus. Vos tik pradėjus mėginti riboti apetitą bet kurioje srityje, išlenda naujas, kur nors sutartyje įkištas teisinis kabliukas. Politikai, mėginantys ginčytis ir ko nors reikalauti, greitai pasijunta lyg kompetencijos nesužalotais mulkiais. Tik prabėgus keleriems metams paaiškėjo, kad nuo rusų Vilnių neva saugo ne „Dalkia“, o tik jos antrinė bendrovė „Vilniaus energija“, kuri tapo tapo „Rubicon group” nuosavybe.
Nėra jokios kontrolės
Ilgametis kovotojas su „Rubikcon group“ verslo modeliu Seimo narys Kęstutis Masiulis šiandien dėsto tuos pačius pagraudenimus, kurie kol kas į dangų neina.
„Jie iš pat pradžių ėjo į rinką taip, kad valdytų visą sektorių. Viskas buvo puikiai suplanuota. Komunalinių paslaugų sektorius visame pasaulyje yra labai jautrus politiškai, nes politikai mėgina jį kontroliuoti. Tam, kad šią kontrolę apeitų, jie („Rubicon group“ – red. past.) sukūrė visą tariamą margumyną. Šilumą tiekia viena įmonė, kurą degina kita, jį tiekia dar trečia ir t. t.
Savivaldybė arba Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pamėgina reguliuoti kainas? Puiku. Pastarosios vis tiek nustatomos pagal savikainą. O niekas juk nepareguliuos, už kiek deginti medį arba traškučius, o jei reikia, tai ir šiukšles, už kiek parduoti energiją? Tai ir rodomi skaičiai bei sąmatos, kaip brangiai ir nuostolingai viskas pirkta. Nesvarbu, kad pirkta beveik iš savęs pačių“, − kalbėjo K. Masiulis.
Muzika groja ta pati
A. Zuokas dėl glaudžių santykių su „Rubicon group“ galutinai susietas su juodojoje šios įmonės buhalterijoje minimu padaru – vadinamuoju „Abonentu“. Jį kritikavę politikai nuolat žadėjo, kad „abonenintinių“ rinkliavų ir neskaidrumo nebeliks. Žadėjo, kol neatsidurdavo valdžioje.
Jau 2008 metų balandį, patys būdami valdžioje, partijos Tvarka ir teisingumas lyderiai Rolandas Paksas ir Juozas Imbrasas iš esmės viešai pripažindavo, kad „Rubicon Group“ yra „tokie pat verslininkai“, kaip ir visi kiti, o visi iki vieno šių verslininkų pradėti projektai, kuriuos partija kritikavo, tęsiami ir be A. Zuoko. Dabartinė koalicija – iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, dviejų rūšių liberalų ir socialdemokratų – šoka tą patį šokį.
Liberalų sąjūdžio atstovas Vilniaus taryboje Arūnas Štaras žiniasklaidoje jau piktinosi: „Iš kur atsiranda rubikonai, ikorai ir t. t.? Atsiranda iš kažkokių papildomų valdymo sutarčių ir panašiai.
Anksčiau dar buvo „Dalkia“ atstovas „Sacreste“, tačiau dabar ir jo neliko, o visus reikalus tvarko Linas Samuolis, vienas iš keturių likusių ICOR (buvusios „Rubicon group“, kuri pakeitusi vardą mano, kad susigrąžins gerą reputaciją) bendrasavininkų. Tai, kad „Vilniaus energijos“ generalinio rangovo konkursą laimėjo kita rubikoninė antrinė įmonė „City servise“, manau, daug ką pasako. Paradoksas, kad savivaldybės įmonė VŠT išsilaiko tik iš „Vilniaus energijos“ skiriamų lėšų. Taip yra sukonstruota sutartis“.
Milijonas čia – milijonas ten
Konstruojama ir toliau. Ar ICOR, ar „Rubicon Group“ – jokio skirtumo. Tik verslas ir nieko asmeniško. Grįžkime prie to, nuo ko pradėjome – prie valdymo. Ministeriją sukūrusi ir situaciją jau valdančia pasiskelbusi valdžia sugalvojo reformą. Panoro išlaisvinti žmones nuo gyvatuko mokesčio svyravimų.
Svarbiausias klausimas, kurį savo reforma mėgina išspręsti ministerija ir politikai, – kas turi administruoti apskaitos prietaisus butuose ir įvertinti nuostolius dėl nedeklaruoto, pavogto karšto vandens. Taip siekiama likviduoti praktiką, kai gudragalvis tiekėjas butų skaitiklių sumos ir įvadinio namo skaitliuko rodmenų skirtumą tiesiog išdalija visiems gyventojams per gyvatuko mokestį. Kitaip sakant, jei kaimynas nemoka, tavo gyvatukas brangsta.
Buvęs Vilniaus miesto meras J. Imbrasas aiškina, jog tvarką čia įvesti reikia, nes tiek „Vilniaus energija“, tiek „Vilniaus vandenys“ neva visada vengė imtis atsakomybę už apskaitos prietaisų patikrą. „Gyvatuko mokestis, įvedus naują tvarką, būtų stabilus. Dabar jis svyruoja keliomis dešimtimis litų, kas yra visiškai nenormalu. „Rubikonas“ ir toliau norėtų eiti lengviausiu keliu, visiems viską kabinti ant gyvatuko ir neprisiimti jiems priklausančios atsakomybės“, − tikino J. Imbrasas.
Tą patį teigia Energetikos ministerija, pabrėžianti, jog per manipuliacijas gyvatuko mokesčiu vartotojai energetikams šalyje pakloja apie 30 milijonų litų per metus.
Kadangi papildomo finansavimo skaitiklių administravimui valdžia nenumatė, o „iš nuostolių“ neskurdžiai gyvenantys verslininkai „investuoja“ tik tai, ką surenka iš gyventojų, prasidėjo nauja painiava, kurios perprasti iki galo beveik neįmanoma.
Apetitas auga bevalgant
Daugiabučių namų gyventojai iki gegužės 1 dienos turi pasirinkti karšto vandens tiekėją. Ką reiškia šis pasirinkimas – sveiku protu suvokti būtų sunku. Lietuvos teismai daugybėje bylų suformavo aiškią praktiką, pagal kurią karšto vandens tiekėju laikomas ne kas kitas, o šilumos tiekėjas. Tai logiška, nes geriamasis vanduo name pašildomas tais pačiais įrengimais kaip ir šildomas butas.
Taigi tiekėjas jau ilgą laiką tiesiog yra, o jokių tarpininkų, tikra to žodžio prasme, čia negali būti. Ne žmonių kalba surašytas „pasirinkimo“ anketas gaunantys žmonės garantuotai pasirinks tą pačią „Vilniaus energiją“. Jei nesirinks nieko, vis tiek bus „Vilniaus energija“, kuri save dar paskelbia ir tarpininku.
Už šį „tarpininkavimą“ verslininkai nori naudos. Visai menkutės – milijonas šen ar ten. Per naują abonentinį mokestį. Pasak J. Imbraso, pataisius Šilumos ūkio įstatymą, kam labai priešinosi dabar kitaip pasivadinę „rubikonininkai“, tiekėjas turės prisiimti atsakomybę, bet už tai, kas seniai teisėtai priklauso daryti, dar nori milijonų.
„Iškilo kainos klausimas. Mūsų nuomone, 4 litai nuo buto yra pati aukščiausia riba, kiek reikia norint administruoti apskaitos prietaisus. Bet kur tau. Ponai iškart ėmėsi siuntinėti popieriukus, kad reikia rinkti ne mažiau kaip 6 litų abonentinį mokestį. O juk butų sostinėje apie 250 tūkstančių“, − kalbėjo J. Imbrasas.
Ta proga lieka pastebėti tik vieną keistą dalyką – daugybę metų baisiais nuostoliais dėl karšto vandens vogimo besiskundžiantys dabar jau neva „nebe „Rubicono“ verslininkai, kuriuos taip skriaudžia ir į baisų nuostolį varo prievolė patiems susimokėti už savo apskaitą, iš Vilniaus nesinešdina. VŠT nuomos sutartis turi baigtis tik 2017 metais, tačiau dar nesibaigus šiam terminui visos Vilnių valdančios partijų frakcijos skuba ją pratęsti dar porai dešimtmečių.
Seimo narys K. Masiulis įsitikinęs, kad taip ir bus. „Na, pasiderės jie ten už uždarų durų, padarys ponai verslininkui miestui kokią nuolaidą mokyklų šildymui ar pažadės neskubėti išsireikalauti skolų ir viskas bus puiku – važiuosime toliau“, − sakė politikas.
TIK FAKTAI:
Vilnių valdančios partijos – Tėvynės sąjunga, „zuokininkai“ liberalcentristai, Liberalų sąjūdis, socialdemokratai ir Nepriklausoma frakcija, vos atėjusios į valdžią, su koalicijos sutartimi pasirašė ir sutarties priedą. Jame įsipareigojo realizuoti „Rubicon group“ vykdomus penkis svarbiausius projektus Vilniaus mieste.
Vilniaus valdžia įsipareigojo nedelsiant spręsti šiukšlių deginimo gamyklos klausimą, nenutraukti „Vilniaus šilumos tinklų“ nuomos sutarties, pakelti šiukšlių išvežimo tarifą, privatizuoti administruojančias įmones, savivaldybės lėšomis išplėtoti visą „Rubicon group“ valdomą pramogų parko infrastruktūrą
Liberalų sąjūdis įteikė savo koalicijos partneriams ultimatumą, kad jeigu toliau rengiamasi pratęsti sutartį dėl VŠT nuomos, jie išeis iš koalicijos. Tai gali įvykti po poros savaičių, bet valdžioje likusios partijos net ir tada turės daugumą.
Gyvatuko mokestis vilniečiams nuo gegužės 1 dienos bus 35,05 lito su pridėtinės vertės mokesčiu per mėnesį.
