Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė tv3.lt teigė, kad iš anksto pradėjusiems ruoštis egzaminams, kurie karantino metu įdėjo daug pastangų, jiems dabar lengviau. Bet pasilikusieji paskutinei dienai kenčia didžiulį nuovargį ir stresą.
„Kadangi jau vasara įpusėjo, tai iš vienos pusės abiturientai nori kuo greičiau pabaigti egzaminų sesiją, nes labai išvargino ta situacija, stresas ir laukimas.
Bet egzaminų didelis tempas, kai kas antrą dieną reikia rašyti egzaminą, tai tikrai sunku. Dauguma abiturientų tai pateisina, nes šiemet tokia sudėtinga situacija ir nebuvo kito būdo laikyti kitaip“, – sakė S. Aškinytė.
Egzaminų sesiją organizuojanti Nacionalinė švietimo agentūra anksčiau informavo, kad egzaminų tvarkaraštis parengtas atsižvelgiant į padėtį dėl karantino, kad būtų užtikrinta pakankamai laiko pasirengti egzaminams.
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė pabrėžė, kad abiturientai stengėsi palaikyti vienas kitą ir po karantino dažnai mokydavosi kartu, susitikdavo grupelėmis su mokytojais, kartodavo medžiagą.
Psichiatras: krūvis labai sudėtingas
Psichiatras Linas Slušnys teigė, kad tiems abiturientams, kurie laiko visus tris egzaminus šią savaitę, tai šis krūvis jiems labai sudėtingas.
„Net studentams, kurie įpratę prie egzaminų, bet jiems taip pat sunku, kai yra du egzaminai per savaitę. Jaunuoliai, kurie baiginėja mokyklą prie tokio krūvio nėra pratę.
Kas yra egzaminai? Tai tam tikras žinių patikrinimas, kuris neturėtų būti kraštutinė priemonė, kuri nulemia visą žmogaus gyvenimą. Šie metai rodo, kad mums reikia peržiūrėti ir „nusvarbinti“ šiuos egzaminus. Reikėtų atsižvelgti į užsienio patirtį, kai paskutinių dviejų metų mokymosi rezultatai sumuojami baigiamaisiais egzaminais. Tuomet nėra tokio didžiulio streso egzaminuose, kaip yra dabar.
Egzaminų metu patiriamas didelis stresas, kuris turbūt nepadeda tų žinių atskleisti. Esant per dideliam stresui, žmogus žinodamas gali tų žinių neparodyti egzamino metu“, – sakė psichiatras.
Pasak pašnekovo, mažas stresas organizmui yra geras dalykas, tačiau per didelis stresas žudo žmogų ir žmogus ima blokuoti.
„Esant dideliam stresui, jei visą laiką esi įtampoje, perdegi. Namuose gali atsakyti į visus klausimus, bet į tuos pačius klausimus egzamino metu staiga gali nebeatsakyti.
Problema, kad Lietuvoje mokyklose su tuo mažai dirbama ir tik neseniai pradėjo tam skirti daugiau dėmesio. Žinoma, karantinas taip pat savo padarė“, – sakė L. Slušnys.
Pasak psichiatro, kai kuriems abiturientams nerimo pridėti galėjo ir karantino metu besitęsiantis neapibrėžtumas ar neaiškumas, nes ilgai dar nebuvo aiškios egzaminų sąlygos: „Šis neapibrėžtumas ir šios sąlygos, manau, kad tikrai nepagerins egzaminų rezultatų.“
Psichiatras prieš egzaminus moksleiviams patarė pasirinkti sau tinkantį nusiraminimo būdą: „Vienam užtenka išgerti stiklinę vandens, kitam – pabėgioti. Kasdieniai ritualai padeda nusiraminti ir atitraukti dėmesį nuo pašalinių minčių. Gal tai bus kompiuterinis žaidimas, kuris kuriam laikui padeda atsiriboti nuo minčių apie egzaminus. Net trumpalaikiai fiziniai pratimai prieš egzaminus yra labai puikus dalykas.“
Mokytojas: ar vertintojai spės ištaisyti egzaminus?
Lietuvių kalbos mokytojas Mindaugas Grigaitis teigė, kad mokiniai skirtingai vertina egzaminų sesiją. Vieni nori kuo greičiau užbaigti, o kitiems jau jaučiasi nuovargis. Tačiau neeilinę situaciją mokytojas ragina suprasti.
„Dėl tokio įtempto egzaminų tvarkaraščio mes turime suprasti, kad karantinas reikalavo pokyčių visame procese ir keitėsi egzaminų tvarkaraštis.
Tačiau labai svarbus klausimas, ar vertintojai spės kokybiškai ištaisyti darbus iki pakartotinės sesijos. Nes anksčiau būdavo skirta daugiau laiko taisyti egzaminams. Jei lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas būdavo laikomas birželio pradžioje, tai liepos pradžioje būdavo skelbiami rezultatai.
Šiemet pakartotinė egzaminų sesija bus vykdoma nuo liepos 22 d. Pirmadienį laikė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tai klausimas, ar vertintojai spės ištaisyti juos. Dėl matematikos lieka dar mažiau laiko tarp pagrindinės ir pakartotinės sesijos“, – sakė M. Grigaitis.
Pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus skelbiami iki rugpjūčio 5 d. Valstybinių brandos egzaminų vertinime dalyvaus apie 1 800 vertintojų.
Brandos egzaminų tvarkaraštis – išanalizavus statistiką
Kaip skelbė egzaminų sesiją organizuojanti Nacionalinė švietimo agentūra, egzaminų tvarkaraštis sudarytas, kad egzaminų vykdymas, mokinių darbų vertinimas, rezultatų paskelbimas ir stojimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas užtikrintų mokinių teisėtus lūkesčius.
Kaip ir kasmet organizuojama pagrindinė ir pakartotinė brandos egzaminų sesijos. Sudarant egzaminų tvarkaraštį atsižvelgta į mokinių pasirinktus egzaminus. Tvarkaraščiu siekiama užtikrinti, kad vienas paskui kitą būtų vykdomi skirtingų ugdymo sričių egzaminai arba tos pačios srities egzaminai, kuriuos abu pasirinko laikyti nedidelis mokinių skaičius.
Lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos (anglų) ir istorijos egzaminų vertinimai suplanuoti vykdyti pagrindinės sesijos pradžioje. Siekiama spėti laiku paskelbti egzaminų rezultatus. Šiemet brandos egzaminai nevyksta šeštadieniais.
