Stojant į aukštąsias mokyklas, abiturientams koją pakišti galėjo matematikos valstybinis brandos egzaminas. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, jo neišlaikė trečdalis abiturientų. Tai yra prasčiausi rodikliai per pastaruosius penkerius metus.
Norint pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, reikia būti išlaikius mažiausiai tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) bei matematikos. Visų jų minimali išlaikymo riba – 16 balų, išskyrus stojantiems į menų studijų krypčių grupės studijų programas, kuriems matematikos egzamino laikyti nereikia.
Skaičiuojamas ir mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkis. Į universitetus bus priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, bus ne mažesnis negu septyni, į kolegijas – ne mažesnis negu šeši.
Koją pakišo matematika
Abiturientės Akvilės planus sujaukė neišlaikytas matematikos egzaminas. Tad mergina nusprendė stoti į profesinę mokyklą.
„Kadangi negaliu sau leisti mokėti už mokslą, nusprendžiau stoti į profesinę mokyklą ir ten įgyti žinių, susijusių su mano svajonių profesija. Per metus stengsiuosi pasimokyti matematiką ir perlaikysiu egzaminą“, – tikslais dalijasi Akvilė.
Abiturientas Dovydas matematikos egzaminą išlaikė, tačiau rezultatais nėra patenkintas. Jis mano, kad valstybės finansuojamos vietos negaus, tačiau yra pasiryžęs mokėti už mokslą.
„Dėl stojimų jaudinuosi, manau, kad neįstosiu į valstybės finansuojamą vietą, nes prastai išlaikiau matematiką. Jeigu reiks, mokėsiu už mokslą, nes nenoriu imti „gap year“ (metų pertrauka po mokslų – aut. past.). Bijau per metus prarasti motyvaciją mokytis“, – pasakoja Dovydas.
Studijuos bet kokia kaina
Abiturientė Adelė priėmimo rezultatų laukia su jauduliu, nes prašymą studijuoti pateikė tik vienai aukštajai mokyklai.
„Šiek tiek jaudinuosi, nes esu parašiusi prašymą tik į vieną aukštąją mokyklą. Noriu studijuoti, o jei nepavyks įstoti, sugrius visi planai ir neįsivaizduoju, ką reiks daryti“, – pasakoja moksleivė.
Mergina nusprendė studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje ir apie „gap year“ net negalvoja.
„Aš už mokamą mokslą, bet tikrai ne už laisvus metus. Nenoriu metų pertraukos, nes žinau, kad pradėčiau dirbti ir po metų nenorėčiau studijuoti. Kadangi išvykti kitur šiuo metu sunku, tektų dirbti Lietuvoje tam, kad užsidirbčiau“, – sako abiturientė.
Abiturientė Gerda apie laisvus metus taip pat negalvoja. Mergina nori studijuoti, net jeigu teks mokėti už mokslą.
„Egzaminus išlaikiau neblogai. „Gap year“ imti neplanuoju, nes, manau, kad dingtų noras mokytis. Dabar turiu labai daug motyvacijos ir noriu studijuoti. Esu tikra, kad įstosiu kur noriu, o jeigu nepavyks, esu įrašiusi ir nefinansuojamą vietą – ten tikrai priims“, – įsitikinusi mergina.
Už mokslą mokėti nesiruošia
Abiturientas Povilas egzaminų rezultatais yra patenkintas, prasčiau jam sekėsi tik matematikos egzamine. Vaikinas tikisi studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje ir teigia, kad už mokslą mokėti nesiruošia.
„Už mokslą mokėti tikrai nežadu. Neįstojimo atveju imčiau „gap year“. Dirbčiau ir galbūt ruoščiausi persilaikyti tam tikrus egzaminus“, – svarsto Povilas.
Abiturientas Tadas teigia, kad stos ten, kur pavyks įstoti.
„Stosiu ten, kur pavyks studijuoti nemokamai. Už mokslą nemokėsiu, o „gap year“ irgi neimsiu, nes pasiėmus atsiranda galimybė patekti į šauktinių sąrašą“, – sako Tadas.
Abiturientas Augustinas dėl stojimo rezultatų nesijaudina. Jeigu nepavyks įstoti, vaikinas ims „gap year“.
„Galvoju, kad „gap year“ net būtų naudingiau už studijas. Vieneri metai be mokslų gali būti puiki galimybė apmąstyti gyvenimą ir suvokti, ko nori. Žinoma, per metus laiko galima pasimokyti ir persilaikyti egzaminus“, – mąsto vaikinas.
Nors pats planuoja apie laisvu metus, Augustinas teigia, kad mokestis už mokslą neturėtų gąsdinti abiturientų.
„Juk pilna studentiškų paskolų. Be to, už gerą mokymąsi studijų metu gali pereiti į finansuojamą vietą“, – teigia moksleivis.
Kvietimus studijuoti išsiųs šeštadienį
Per pagrindinį bendrojo priėmimo etapą prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pateikė 29,4 tūkst. stojančiųjų. Daugiau kaip 13,6 tūkst. stojančiųjų tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) atstovė spaudai Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė informavo, kad kvietimus studijuoti planuojama išsiųsti šeštadienį, rugpjūčio 22 d.
Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti nuo rugpjūčio 24-osios iki rugpjūčio 26-osios. Pasibaigus pagrindiniam priėmimui, nuo rugpjūčio 28-osios iki rugpjūčio 31-osios, norintieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomame priėmime.
Šiemet pasirinkusiems profesinio mokymo įstaigas kvietimai pasirašyti sutartis jau yra išsiųsti, sutarčių pasirašymas vyksta iki rugpjūčio 21 d.
Valstybė šiemet ketina finansuoti 16,5 tūkst. pirmakursių studijas: 10,3 tūkst. – universitetuose, 6,2 tūkst. – kolegijose. Tai 25 proc. daugiau nei buvo numatyta pernai.
