Abiturientai į prioritetinio vakcinavimo eilę buvo įtraukti dar kovą. Balandį abiturientai jau buvo vakcinuojami. Kaip ir visiems kitiems gyventojams, vakciną ir abiturientams buvo galima rinktis. Tiesa, kai kurios savivaldybės abiturientams pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina siūlė greičiau nei kitų gamintojų skiepais. Todėl dalis abiturientų yra pasiskiepiję „AstraZeneca“ vakcina.
Nors „AstraZeneca“ nurodo, kad nuo pirmos iki antros dozės turi būti praėjęs nuo 4 iki 12 savaičių laiko tarpas, Lietuvoje šios vakcinos antra doze skiepijama ne anksčiau nei 12 savaičių po pirmosios.
Abiturientams, jei jų vakcinacija prasidėjo balandžio pradžioje, antroji dozė, apskaičiavus, lauktų brandos egzaminų sesijos įkarštyje – maždaug birželio viduryje. Dėl to neseniai buvo nustatytos išimtys abiturientams. Jiems leista paankstinti antros vakcinos datą, kad vakcinacija nesukliudytų egzaminams.
„Tokiais atvejais, kai ilgesnė pertrauka daro neigiamą įtaką asmens vykdomai veiklai, vakcinacijos centrams palikta galimybė kiekvieną situaciją vertinti individualiai ir antrą dozę skirti anksčiau, gamintojo siūlomu 4–12 savaičių intervalu.
Pavyzdžiui, abiturientų ir mokytojų grįžimas prie kontaktinio ugdymo ir galimybė pasiruošti egzaminams gali būti vertinama kaip objektyvi pateisinama priežastis anksčiau pasiskiepyti pagal pilną vakcinacijos schemą“, – naujienų agentūrai BNS tada teigė SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis.
Paankstinti dozės nepavyksta
Tačiau iškilo problema. Abiturientai sako negalintys paankstinti antros „AstraZeneca“ vakcinos dozės. Vilniuje besimokanti abiturientė Urtė Marija sako, kad sostinėje paankstinti antros vakcinos dozės neišeina ir net nėra aišku, kada tai bus galima padaryti. Pasak merginos, abiturientai šiuo metu jaučiasi iš dalies apgauti.
„Vyriausybė prieš Velykas ragino abiturientus vakcinuotis su „AstraZeneca“ vakcina. Deja, bet nebuvome informuoti apie tam tikrus niuansus, šiuo atveju apie saviizoliaciją VBE metu. Šiuo metu tiek Vilniuje, tiek aplinkinėse savivaldybėse nėra laisvų vakcinų, tad neįmanoma pasiankstinti antros dozės datos ir nežinia, kada tai bus galima padaryti“, – tv3.lt pasakoja U. M. Petrauskytė.
Kaip sako abiturientė, jei visi dvyliktokai būtų žinoję, kad teks susidurti su tokiomis problemomis, būtų rinkęsi kitokią vakciną. O dabar patiriamas stresas lyg ir dvigubinasi – reikia jaudintis ir dėl artėjančių egzaminų, ir dėl skiepo.
„Tikrai būtume sutikę palaukti kitų vakcinų (pvz. „Pfizer“, kurios siunta buvo gauta šiek tiek vėliau). Egzaminai šiais metais ir taip vyksta vėliau nei įprastai. Jei tektų juos laikyti pakartotinėje sesijoje, viskas dar labiau susivėlintų. Susiklosčiusi situacija nemaloniai nustebino tiek mane, tiek draugus. Ministerija ragino skiepytis „AstraZeneca“, tačiau tik dabar informavo apie galimus apribojimus. Egzaminai ir taip kelia stresą, o ministerija su pareiškimais, jog reiktų izoliuotis, jei turėtume kontaktą, kelia dar didesnį stresą“, – sako U. M. Petrauskytė.
Abiturientai buvo apgauti
Abiturientę dukrą turinti žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė savo socialiniuose tinkluose taip pat pasakoja susidūrusi su tokia pačia problema. Pasak žurnalistės, šiuo metu situacija sostinėje itin prasta. Prisijungus į registravimo sistemą net nematyti laisvos „AstraZeneca“ vakcinos, be to, dar tinkamai neveikia ir pati registravimo sistema. J. Kučinskaitė teigia, kad abiturientams patiems paankstinti antros vakcinos gavimo datą sistemoje neįmanoma.
Kaip rašo J. Kučinskaitė, skiepo datą paankstinti dar galima ir telefonu, tačiau tai padaryti esą yra „sunkiau nei sunešioti geležines klumpes“.
Todėl, kaip sako J. Kučinskaitė, tiems, kurie iki egzaminų sesijos pasiskiepyti antra vakcinos doze nepavyks, per egzaminus teks savotiškai rizikuoti. Jei abiturientas prieš pat egzaminą sužinos, kad turėjo kontaktą su Covid-19 sergančiu asmeniu, jam gali tekti saviizoliuotis. O tai reiškia, kad į egzaminą abiturientas nuvykti negalės.
Kaip portalui tv3.lt aiškina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, izoliacija yra privaloma tiems asmenims, kurie nėra gavę pilnos vakcinacijos. „AstraZeneca“ vakcinos atveju, saviizoliuotis nereikia tiems, kurie yra gavę dvi šios vakcinos dozes.
Savo Facebook sienoje J. Kučinskaitė rašo, kad „AstraZeneca“ vakciną pasirinkę abiturientai valstybės buvo apgauti.
„Esmė ta, kad abiturientai ir pedagogai, kurie pasiskiepijo „AstraZeneca“, buvo apgauti SAM ir ŠMSM. O tie, kurie atsisakė „AstraZeneca“ ir pasirinko „Pfizer“ ar kitas vakcinas – išlošė. Jie jau turi abu skiepus ir jie nesibaimina sutikti sergančiojo“, – rašo J. Kučinskaitė.
Susidariusi situacija, pasak žurnalistės, verčia abiturientus reikalingos vakcinos ieškoti kitose savivaldybėse.
„Ką šiandien veikia apgautieji abiturientai? Ogi po visą Lietuvą ieško laisvų „AstraZeneca“ vakcinų. Vilniuje, Vilniaus rajone, Trakuose, Ukmergėje, Švenčionyse... „AstraZeneca“ nėra. O abiturientams žūtbūt reikia pasiskiepyti jau šiomis dienomis“, – komentuoja J. Kučinskaitė.
Pasak J. Kučinskaitės, SAM turėtų spręsti susidariusią situaciją ir kuo greičiau pasirūpinti, kad abiturientams reikalingos vakcinos būtų prieinamos dar prieš egzaminus. Taip pat turėtų būti išspręsta ir problema, kai paankstinti skiepo datą registravimo sistema patiems abiturientams neleidžia.
„Pone Dulky, tai jei esate tas Miunhauzenas, kuris abiturientus įklampino, tai dabar, prašome, juos ir ištraukite iš tos pelkės. Darykite viską, kad šią savaitę visi abiturientai, kurie jau birželio 7 d. laikys pirmąjį ir pagrindinį valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, gautų antrąją „AstraZeneca“ dozę bent iki birželio 3 d.“ – rašo J. Kučinskaitė.
Pasak žurnalistės, valstybei reikėjo pasirengti atsarginį planą, kaip būtų vykę egzaminai tiems, kurie egzaminų metu sirgtų ar saviizoliuotųsi.
Taip pat pastebima, kad pavėlinta valstybinių brandos egzaminų sesija sukelia sunkumų į užsienį planavusiems stoti abiturientams. Pasak J. Kučinskaitės, iš abiturientų buvo atimta teisė studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose.
Todėl jei pagrindinės sesijos metu negalintys dalyvauti egzaminuose abiturientai dalyvaus pakartotinėje sesijoje, nebūtinai spės įstoti į universitetus užsienyje. J. Kučinskaitė teigia, kad paskutinės dienos mūsų šalies abiturientams tai padaryti lieka liepos 15–30 d.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, paskutinis pakartotinės sesijos egzaminas vyks liepos 20 d. – tą dieną abiturientai galės laikyti mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.
Internetu pavėlinti antros dozės nepavyks
Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė girdintis abiturientų rūpestį dėl susidariusios situacijos. Pasak ministro, dėl vakcinų kiekio abiturientai turėtų nesijaudinti, jų esą jiems pakaks.
„Visuose vakcinavimo centruose skirtinga situacija dėl pirmos, antros dozės, o sistema iš karto vakcinas rezervuoja, kas reikalinga antrai dozei, kiek galima skirti pirmai. Tai dienų klausimas ir abiturientai tikrai gali būti ramūs, jie drąsiai galės vakcinuotis“, – žurnalistams sakė A. Dulkys.
Kaip teigė ministras, šalį netrukus turėtų pasiekti papildomos „AstraZeneca“ vakcinos dozės.
„Vakcinų yra, deja, galbūt šiomis dienomis jų nebuvo visuose vakcinavimo centruose, tačiau kitą savaitę gauname daugiau nei 80 tūkst. papildomų vakcinų, jos iš karto bus paskirstytos“, – kalbėjo A. Dulkys.
Ministras teigia, kad yra keletas niuansų, kuriuos gyventojams reikėtų žinoti. Vieną jų – internetu pavėlinti antros „AstraZeneca“ dozės nepavyks.
„Comirnaty“ antrąją vakcinos dozę galima tik pavėlinti ir datą galima keisti tik artimiausių 7 dienų bėgyje nuo to, kokį sistema jums automatiškai laiką parinko. Tas pats ir su „Moderna“. „Vaxzevria“ vakcinos atveju galima paankstinti antrąją dozę, jei dėl objektyvių priežasčių negalite laukti 12 sav. Tačiau tai padaryti jums nepavyks patiems, nes reikia kreiptis koronastop.lt skiltyje „Vakcinacija savivaldybėse“ nurodytais adresatais ir tada pavėlinti skiepą galėsite patys savaitės ribose“, – aiškina ministras A. Dulkys.
Tokių abiturientų nėra dauguma
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Karolina Pralgauskytė sako, kad ši problema, ko gero, yra aktuali tik vienetams abiturientų.
„Bent į mus asmeniškai abiturientai dėl šios problemos nesikreipė, tai kažkokių didelių reakcijų nematome. Tiesa, viešoje erdvėje ir pati matau, kad vyksta kažkokios diskusijos, bet tai nėra didžioji dauguma ir manau, kad tai yra vienetai abiturientų, kurie susiduria su tokia problema. Didžiojoje dalyje savivaldybių yra sudarytos sąlygos, kad būtų galima skiepytis anksčiau negu yra nurodyta“, – tv3.lt komentuoja K. Pralgauskytė.
Gelbėtų nuotoliniai egzaminai?
Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė J. Kučinskaitė savo socialiniuose tinkluose klausia Vyriausybės, kodėl nėra ieškoma išeičių kontaktą su sergančiuoju turėjusiems abiturientams egzaminus laikyti pagrindinės sesijos metu, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu. Pasak jos, tai daro įvairūs pasaulio universitetai.
„Tam, kad užtikrintų skaidrumą ir sąžiningumą, jaunuoliai turi iš anksto atsiųsti kompiuterio, su kuriuo laikys egzaminą IP adresą, o egzamino metu save filmuoti trejomis kameromis: priešakine kompiuterio ir šonine bei galine (telefonų kameromis). Jei kuri nors kamera išsijungia jaunuoliai gauna įspėjimą įjungti kamerą (bet egzamino niekas nestabdo ir negrasina), nes kitos dvi kameros rodo, kas vyksta patalpoje“, – argumentuoja J. Kučinskaitė.
LMS sako, kad įvairių sprendimų išties buvo galima ieškoti, tačiau nuotolinių egzaminų idėjos nepalaikytų.
„Žinoma, buvo galima ieškoti daugiau tų alternatyvų ir mes matome, kad valstybė, ministerija turėjo anksčiau priimti atitinkamus sprendimus, ne tik susijusius su abiturientais, bet ir su moksleivių grįžimu į mokyklas. Tikrai puikiai suprantame šią situaciją ir manome, kad sprendimų galėjo būti ieškoma daugiau. Vertinant nuotolinius egzaminus, yra sudėtinga komentuoti, nes mes neturėjome tokios praktikos ir yra labai sudėtinga užtikrinti akademinį sąžiningumą“, – sako K. Pralgauskytė.
Pasak moksleivių atstovės, reikėtų išsiaiškinti, kaip užtikrinti akademinį sąžiningumą, taip pat ir kibernetinį saugumą.
„Reikėtų turėti tam tikrus saugiklius, kurie užtikrintų, kad egaminai yra sąžiningi ir kad abiturientai juos vykdytų sąžiningai. Jeigu būtų tokia galimybė sudaryta, pirmiausia, turėtų būti apsvarstytas kibernetinis saugumas. Yra pateikiami asmens duomenys ir panašiai. Iš namų gali atsirasti ir sudėtingų sąlygų, jeigu dingtų internetas, elektra, klausimas, kaip viskas būtų fiksuojama“, – komentuoja K. Pralgauskytė.
Saviizoliacijos atveju egzaminą leis laikyti pakartotinės sesijos metu
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) trečiadienį pranešė, kad per egzaminų sesiją Covid-19 susirgę ar izoliacijoje atsidūrę abiturientai egzaminus galės laikyti vėliau. Tokia tvarka esą egzistavo ir ankstesniais metais.
Taip pat yra numatyta ir kas nutiktų, jei abiturientas pakartotinės sesijos metu taip pat sirgtų ir joje negalėtų dalyvauti.
„Jei nutiktų taip, kad abiturientas serga koronaviruso infekcija ir pakartotinės sesijos metu, abiturientas arba jo artimieji turi apie tai pranešti mokyklos vadovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po egzamino. Mokinys nuo pasirinktų ir nelaikytų brandos egzaminų bus atleistas.
Jei brandos egzaminų metu paaiškės, kad kuris nors abiturientas susirgo koronavirusu, artimo kontakto faktas turės būti vertinamas individualiai. Izoliuotis turėtų tik tie abiturientai, kurie turėjo ilgalaikį artimą kontaktą su susirgusiuoju. Kas turi izoliuotis, sprendžia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, apklausę susirgusį asmenį ir iš jo sužinoję apie arti buvusius asmenis“, – rašoma ministerijos pranešime spaudai.
Yra numatytų ir izoliacijos išimčių abiturientams. Tie abiturientai, kurie pakartotinės sesijos metu turės saviizoliuotis, palikti saviizoliacijos vietą galės tuo atveju, jei turės ne seniau nei prieš 48 val. iki egzamino atliktą Covid-19 testą ir turės neigiamą jo atsakymą. Abiturientas laikyti egzaminą galės tada, jei nejus jokių Covid-19 būdingų simptomų.
Saviizoliacijos vietą palikę abiturientai prieš egzaminą dar turės atlikti ir greitąjį antigeno testą. Jei jo atsakymas bus neigiamas, egzaminą abiturientas galės laikyti. Apie dalyvavimą egzamine privaloma informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ne vėliau, kaip 48 val. iki egzamino pradžios, nurodant brandos egzamino centrą, kuriame vyks egzaminas.
ŠMSM taip pat praneša, kad brandos egzaminai bus organizuojami laikantis saugumo reikalavimų.
„Vykstant į brandos egzaminus šįmet visiems abiturientams reikia turėti ne tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bet ir nepamiršti apsauginės kaukės. Egzaminų metu privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), jei privalomą apsaugos priemonių dėvėjimą viešoje vietoje numato karantino režimą ar ekstremalią situaciją reglamentuojantys teisės aktai“, – praneša ŠMSM.
Pranešama, kad egzaminų vykdytojams suabejojus dėl egzamino laikyti atvykusio asmens tapatybes, leidžiama paprašyti nusiimti kaukę. Tiesa, tai turėtų būti padaroma laikantis saugaus, ne mažiau nei dviejų metrų atstumo, o respiratorius ar kaukė turėtų būti nuimta trumpai.
Egzaminų metu kandidatams ir egzaminų vykdytojams privalu išlaikyti ne mažesnį kaip dviejų metrų atstumą vienam nuo kito. Kaip ir anksčiau, abiturientams galės į egzaminus atsinešti geriamojo vandens asmeniniam naudojimui.
Saviizoliacijos reikalavimai netaikomi gavusiems pilną vakcinaciją
NVSC portalui tv3.lt paaiškino, kam ir kada gali negalioti saviizoliacijos reikalavimai. Šiuo metu pagal galiojančią tvarką didelės rizikos sąlyti su sergančiu Covid-19 asmeniu turėję asmenys privalo 14 dienų saviizoliuotis. Saviizoliacijos Laikas yra skaičiuojamas nuo paskutinės sąlyčio dienos.
Izoliavimo terminas gali būti trumpinamas iki 10 dienų, ne anksčiau kaip 7 izoliavimo dieną atlikus PGR tyrimą COVID-19 ligai nustatyti ir gavus neigiamą rezultatą.
„Izoliacijos išimtis, pagal šiuo metu nustatytą tvarką, galioja tiems žmonėms, kurie yra paskiepyti pagal pilną vakcinacijos schemą, t. y. jei gamintojas yra numatęs dvi dozes, žmogus ir turi būti paskiepytas abiem dozėmis, taip pat tiems, kurie yra persirgę COVID-19 liga, kai infekcija jiems buvo patvirtinta atlikus PGR arba antigeno testą. Reglamentuota, kad nuo persirgimo ar vakcinacijos turi būti praėję mažiau nei 90 dienų.
Tuo metu, jei nuo vakcinacijos ar persirgimo praėjo daugiau nei 90 dienų, vertinama, ar žmogui per pastarąsias 60 dienų buvo atliktas antikūnų testas. Jei jis teigiamas – tuomet žmogui izoliacija netaikoma. Jei antikūnų testas neatliktas, rekomenduojama jį atlikti. Svarbu tai, kad visą tą laiką, kol gaunamas antikūnų testo atsakymas, žmogus privalo būti izoliacijoje“, – tv3.lt rašo NVSC.
Centro specialistai pabrėžia, kad pagal pilną vakcinacijos schemą paskiepyti abiturientai izoliuotis po kontakto su sergančiuoju neprivalo. Tiesa, nuo pilnos vakcinacijos negali būti praėję mažiau nei 90 dienų.
