Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija praėjusią savaitę pritarė Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) ir brandos egzaminų tobulinimo 2008-2012 metais priemonių planui.
Jame numatoma nuo 2009-ųjų įvesti privalomą PUPP dešimtokams sudaryti galimybę mokiniams vietoj vieno valstybinio egzamino rašyti brandos darbą, suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą lietuviams ir tautinių mažumų atstovams, panaikinti galimybę abiturientams perlaikyti egzaminus ir kiti smulkesni patobulinimai.
Šios siūlomos pataisos sukėlė nevienareikšmę reakciją – pritariant vieniems punktams, kritikuojami kiti.
Naujosios viešosios vadybos institutas šiandien išplatino pareiškimą, kuriuo kritiškai įvertino dalį pasiūlymų. Panašią nuomonę portalui „Balsas.lt“ išreiškė ir Seimo švietimo komiteto narė Aušrinė Marija Pavilionienė.
Tiek vadybos ekspertai, tiek parlamentarė teigiamai vertino sugražintą egzaminą dešimtokams. Įvedus jį, 11-12 klases baigti galės tik jį išlaikę moksleiviai. Tokiu atveju vyresnėse klasėse mokysis tik motyvaciją turintys paaugliai. Be to, daugiau moksleivių rinksis profesines mokyklas.
A. M. Pavilionienės teigimu, tokia mokymo sistema atspindi ir tendenciją, išryškėjusią ES valstybėse – žmogui suteikiamas bendrasis išsilavinimas, ir tik vėliau leidžiama jam specializuotis. Ji kritikavo profilinę sistemą, skurdinančią moksleivį.
Seimo narė palankiai atsiliepė ir apie kitą naujovę - galimybę vietoj vieno valstybinio egzamino rašyti brandos darbą. Pasak jos, kiekvienas jaunuolis yra skirtingos psichologinės struktūros, todėl kai kuriems sunku atsakinėti, tuo tarpu daug lengviau susikaupus parašyti darbą.
Ji siūlė palikti įvairialypes atsiskaitymo formas, kad abiturientai galėtų rinktis tiek pagal savo gebėjimus, žinias, tiek pagal tai, ko iš jų reikalauja norima specialybė.
Tuo tarpu Naujosios viešosios vadybos instituto atstovai tokia galimybe nesižavėjo – jų išplatintame pareiškime teigiama, kad leidus rašyti brandos darbą, bus įdiegta visiškai nepasiteisinanti naujovė – kadangi daugelis studentų norės stoti į aukštąsias, kurios nepriims brandos darbų įvertinimų dėl jų subjektyvumo, jie paprasčiausiai rinksis egzaminus.
Tuo tarpu tiek parlamentarė, tiek vadybos ekspertai sutiko, kad draudimas perlaikyti egzaminus – netinkamas sprendimas. A. M. Pavilionienės teigimu, toks reikalavimas „žiaurokas ir užkertantis žmogui kelią į gyvenimą“. Ji priminė, kad net aukštojoje mokykloje, kur egzaminai turi daug mažesnę lemiamą svarbą nei abitūros, paliekama galimybė pasitaisyti.
Parlamentarė nepritarė ir lietuvių kalbos egzaminų suvienodinimui tautinių mažumų atstovams ir gimtakalbiams. Pasak jos – kol kas nepribręsta tokiam sprendimui – nelietuviai turi mažiau lietuvių kalbos pamokų, todėl toks reikalavimas būtų skubokas ir neteisingas.
Šiemet brandos egzaminų sesija prasidės gegužės 19 ir baigsis birželio 13 dieną. Neišlaikiusieji egzaminų juos perlaikyti galės birželio 17 – liepos 11 dienomis.
