Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad asmenys, gavę „AtsraZeneca“ vakciną, ir laukiantys antrosios dozės po 12 savaičių, galės pasinaudoti Galimybių paso lengvatomis.
Šiuo sprendimu A. Širinskienė abejoja. Pasak jos, jis nepagrįstas vaistinio preparato gamintojų nurodymais.
„Dvi pirmąsias vakcinas – „Moderna“ ir „Pfizer“ – jie traktuoja taip, kaip yra preparatų charakteristikos santraukose, kad pilnam imunitetui susiformuoti yra būtina antra dozė.
Bet dėl kažkokių neaiškių priežasčių „AstraZeneca“ yra išskirta ir tiesiog pasakyta, kad po pirmos dozės praėjus keturioms savaitėms jau tas žmogus gali naudotis galimybių pasu, nors vaisto charakteristika sako, kad visiško imuniteto nebus. Tai aš nelabai suprantu, kaip tai paaiškinti“, – sako ji.
Ilgas intervalas tarp antros dozės
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė balandžio 6 d. Vyriausybės sušauktame Nepriklausomų ekspertų pasitarime pristatė, kad „AstraZeneca“ vakcina sužadina antikūnų gamybą jau po pirmos dozės ir vakcinai jau dalinai kovoja su COVID-19 virusu.
Tai lėmė ilgesnis intervalas tarp dozių klinikiniame tyrime lėmė didesnį šios vakcinos veiksmingumą. Ji suteikia pakankamą imuninę apsaugą jau nuo 22 dienos po pirmosios dozės, o vakcina veikia efektyviausiai, jei antroji dozė skiriama ne anksčiau nei po 12 savaičių.
Pasak tyrimų, būtent dėl ilgo intervalo tarp pirmosios ir antrosios „AstraZeneca“ vakcinos dozių sudaryta galimybė naudotis Galimybių pasu pasiskiepijusiems jau kartą.
A. Širinskienė sako, kad nėra jokio mokslinio pagrindo sakyti, kad po pirmosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės susidaro toks pats imunitetas, kuris yra po antrosios „Pfizer“ dozės.
„Gi vaisto gamintojas pasako, kad du skiepai yra ta garantija, kur pasiekiamas maksimalus imunitetas“, – tv3.lt „Dienos pjūvis“ laidoje politikė.
Tačiau profesorius Arvydas Ambrozaitis pažymi, kad „Pfizer“ vakcinos dozės imuniteto susidarymo aktyvumas, nėra toks aukštas kaip po „AstraZeneca“ vakcinos, todėl jų lyginti nereikėtų ir šiai dienai čia problemos nėra.
Abejonės – natūralios
Profesorius Saulius Čaplinskas išskiria, kad žmonės supranta, kad virusas niekur greitai nedings ir noras suvaldyti riziką, žinoti, koks individualus kiekvieno žmogaus imuninis statutas yra labai normalus.
„Bus labai blogai, jei žmonėms susidarys įspūdis, kad jie pasiskiepijo ir yra 100 proc. saugūs. O dėl to nebesisaugos, nesaugos kitų. Todėl dabar tos išlygos, kad po vienos skiepo dozės vieni reikalavimai, o po kitos – kiti reikalavimai yra skirtingai interpretuojami.
Šiuo metu mokslas sako, kad ne visiems susiformuoja vienodas imunitetas ir vakcinos poveikiai gali būti skirtingi. Ir labai teisingai daro specialistai, kad pasako, ką daro mokslas, kokią apsaugą suteikia vienas ar kitas skiepas“, – sako S. Čaplinskas.
Pasak infektologų, susiformavę antikūnai ir atveria galimybę valdyti savo rizikas.
„Kuo daugiau žmonių bus įgijusių imunitetą, tai žmonės, kurie negali skiepytis ar nenori, taip pat bus apsaugoti nuo tų kitų. Bet, aišku, reikia sudaryti tą masę žmonių, kurie turi pakankamai aukštą imunitetą.
Noriu atkreipti dėmesį, kad ši pirma skiepijimo banga yra tik šviesa tunelio gale, o toliau mūsų laukia dar keli tuneliai“, – komentuoja jis.
Daugiau galite žiūrėti „Dienos pjūvio“ laidoje:
