Siūlymas nuo trijų iki šešių mėnesių ilginti bandomąjį laikotarpį ir taip palengvinti krizės įveikimą vertinamas nevienareikšmiškai. Viena vertus: tai būdas neleisti piktnaudžiauti Darbo biržos parama, kita vertus: yra darbų, kur trijų mėnesių laikas yra per trumpas pažinti darbuotoją. Bet kuriuo atveju, pirmiausia bandomojo laikotarpio ilginimą siūloma įteisinti tik kolektyvinėse, o ne individualiose darbo sutartyse.
VU Teisės fakulteto Darbo teisės instituto vadovo Tomo Davulio teigimu, išbandymo laikotarpio sąlyga darbo sutartyje suteikia teisę kur kas lengviau ir paprasčiau ją nutraukti. Kita vertus, po ja galima daug ką paslėpti. Išbandymas suteikia darbdaviui galimybę nemokėti išeitinių pašalpų, atleisti su trumpu arba išvis be įspėjimo, „darbuotojas bandomuoju laikotarpiu yra „pakabintas“ ir nesaugus“.
Pasak teisininko, dabartinis trijų mėnesių bandomasis laikotarpis paveldėtas iš tarybinės darbo teisės, šis terminas būdingas daugeliui posocialistinių šalių. Lietuva jį taip pat neblogai adaptavo savo teisinėje sistemoje. Teisininko teigimu, kalbos apie termino keitimą yra politinio susitarimo reikalas. Kita vertus, jis pabrėžė, kad daugelyje Europos šalių terminas yra gerokai ilgesnis ar nustatomas terminuotomis sutartimis.
„Visada reikia žiūrėti į argumentus ir tikslus. Jeigu manoma, kad tai padės išeiti iš krizės, reikia paklausti, koks yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp išbandymo termino pratęsimo ir išėjimo iš krizės. Tas vadinamasis lankstumas yra gana vienpusis. Manyčiau, kad argumentuojama yra visiškai netinkamai. Be abejo, lankstumas darbo srityje esant ilgesniam terminui bus didesnis. Tačiau argumentuoti reikėtų turbūt ne tokiais dalykais, o tiesiog tuo, kad trys mėnesiai kai kuriems darbams nėra pakankamai ilgas terminas“, - kalbėjo T. Davulis.
Darbo teisės specialistas stebėjosi, kad 19 metų trijų mėnesių bandomojo laikotarpio užteko, ir keistai atrodo noras staigiai šią tvarką keisti. Laikotarpio pratęsimą jis sakė vertinąs atsargiai, bet sutiko, kad pastarasis per trumpas. T. Davulis siūlo socialiniams partneriams, Vyriausybei ir valstybės institucijoms ieškoti trečio kelio. Kaip galima alternatyva įvardijamas termino pratęsimas kolektyvinėje sutartyje.
„Jeigu bus suvokta, kad trijų mėnesių yra per mažai, nors tokio rimto pasiūlymo, argumentų, kodėl per mažai - negirdėjau, tai tada galima siūlyti ilgesnį iki 5-6 mėnesių laikotarpį, tačiau tai leidžiant numatyti tik kolektyvinėse sutartyse. Kitaip tariant, kolektyvines sutartis matyti kaip lankstumo instrumentą. Ir tai yra nuolatinė pastarojo dešimtmečio įstatymo leidėjo tendencija. Jeigu leisti nukrypti, tai per kolektyvinę sutartį, ne individualiai“, - aiškino darbo teisės žinovas.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigė, kad bandomojo laikotarpio pakeitimas valstybinių ir privačių sektorių darbuose yra nesudėtingas procesas, darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas. Jo teigimu, siūlyme ilginti bandomojo laikotarpio trukmę yra pagrįstumo.
„Kai kurios darbuose visos teigiamos ir neigiamos darbuotojų ir darbdavio savybės išryškėja nebūtinai per tris mėnesius. Ir jeigu darbdavys ir darbuotojas susitaria dėl tokių sąlygų, kad jie bandys vienas kitą ilgiau, o tai reiškia, kad per tą laiką galės lengviau nutraukti darbo sutartį tiek darbuotojas, tiek darbdavys, tai manau, visa tai galima realizuoti, ir iš tikrųjų turi nemažai pagrįstumo“, - sakė R. Šimašius.
Ministras sako bandomojo termino ilginime didelių grėsmių neįžvelgiąs, sunkmečiu tokia pertvarka esą būtų naudinga verslui.
„Tarkime, žmogus nusprendžia atidaryti naują parduotuvę ar cechelį. Tai iš tikrųjų kartais projekto sėkmė ar nesėkmė paaiškėja per pusę metų. Bandomasis laikotarpis galbūt netgi būtų tinkama priemonė nesėkmės atveju be jokių pykčių adekvačiai išsiskirti. Tai reikštų, kad būtų galima lengviau pradėti verslą. Šiandien verslui po šešių mėnesių žlugus, paaiškėjus, kad jis neperspektyvus, tenka jį uždarinėti, atleidinėti darbuotojus išmokant išeitines kompensacijas. Visa šita perspektyva yra labai didelis barjeras verslui. Darbuotojas su ilgesniu bandomuoju laikotarpiu, tarkime, iki šešių mėnesių, galėtų pabandyti kartu su darbdaviu pradėti naują sritį“, - kalbėjo teisingumo ministras.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas sutiko, kad kai kurios bendrovės naudojasi kompensuojamomis darbo vietomis - po trijų mėnesių bandomojo laikotarpio žmogus atleidžiamas, priimamas naujas ir vėl gaunama kompensacija iš Darbo biržos. LPSK vadovo teigimu, trys mėnesiai- pakankamas laikotarpis įsitikinti naujo asmens kompetencija ir gebėjimu atlikti pareigas.
„Tuos tris mėnesius darbuotojas turi tam tikrą padidintą psichologinį krūvį, kadangi jis yra po padidinamuoju stiklu. Ir tikrai, jei darbdavys nori, per tris mėnesius gali viską išsiaiškinti. Laikotarpis pakankamas, ir abejojame, kad sutiksime, jog jis būtų ilginamas. Iš esmės tokiam siūlymui nepritartume“, - teigė A. Černiauskas.
ELTA primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM), kol kas tik diskutuojama apie galimybes pratęsti trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį. Galutinio projekto, kaip tai turėtų būti padaryta, kol kas nėra.
„Ieškoma būdų, kaip būtų galima užkirsti kelią, kad į valstybės subsidijuojamas darbo vietas iš Darbo biržos siūlomų kandidatų žmones atrinkę darbdaviai tuščiai nesinaudotų parama ir nekeistų darbuotojų kas tris mėnesius. Juk pasibaigus bandomajam laikotarpiui darbdavys gali pasakyti „viso gero“. Ypač tai aktualu kalbant apie jaunimą, kuris tik pradeda siekti karjeros“, - sakė SADM atstovė Lina Bušinskaitė.
Jos teigimu, šiuo metu vyksta diskusijos, kad galbūt reikėtų tokios praktikos atsisakyti. Kalbama, kad gal reikėtų ilginti bandomąjį laikotarpį iki pusės metų, pervadinti jį į pameistrystę.
Remiantis Užimtumo rėmimo įstatymo nuostatomis, šiuo metu teritorinė darbo birža gali mokėti darbo užmokesčio subsidijas darbdaviams, kurie, įmonei pertvarkant gamybą ar valdymą ir esant kitiems laikiniesiems veiklos sutrikimams, išsaugo darbo vietas. Valstybės parama siekia 50 proc. darbo sutartyje nurodyto atlyginimo, tačiau ja negalima naudotis ilgiau nei tris mėnesius.
Bandomąjį laikotarpį reglamentuoja Darbo kodeksas. Trukmės keitimui pakaktų dokumento nuostatos korekcijos.
