Vilniaus apygardos teismui antrus metus nagrinėjant buvusio mero Artūro Zuoko ir įmonių grupės „Rubicon group“ atstovų baudžiamąją bylą dėl buvusio Vilniaus tarybos nario Vilmanto Drėmos galimo papirkimo, eksmerui ir kartu su juo teisiamiems asmenims nušvito viltis sulaukti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino.
Politiką ir verslininkus Generalinė prokuratūra kaltina per sostinės mero rinkimus 2003-siais bandžius papirkti tuometinį Vilniaus miesto tarybos narį V.Drėmą, trukdžius jam pasinaudoti rinkimų teise ir neteisėtai atėmus laisvę. Be to, įtariama, kad neteisėtai buvo renkama informacija apie V.Drėmos asmeninį gyvenimą.
Šiemet birželio 11 dieną sueis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas dėl trijų kaltinimų - trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, neteisėto laisvės atėmimo ir neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo.
Šie nusikaltimai priskiriami prie nesunkių. Įstatymais numatytas senaties terminas už šias veikas - 5 metai.
Senaties terminas už papirkimą didesnės negu 250 MGL vertės kyšiu, laikomas apysunkiu nusikaltimu - 2011 metais. Tokiems nusikaltimams senaties terminas - 8 metai.
Šiuo metu Vilniaus apygardos teismas yra beveik baigęs įrodymų tyrimą šioje byloje.
Posėdyje trečiadienį teismas apklausė paskutinįjį liudytoją, LNK žurnalistą Zigmą Zaikiną. Jis savo reportaže pernai parodė sutarties kopiją, pagal kurią V.Drėma turėjo projektuoti Vilniaus vandens parką, o "Rubicon group" priklausanti įmonė už tai įsipareigojo jam sumokėti honorarą.
Kitame artimiausiame posėdyje, kuris įvyks tik po daugiau nei pusės mėnesio - vasario 8 dieną, bus paskelbti išslaptinti dokumentai, kuriais remiantis teisėsaugos pareigūnai slapta klausėsi A.Zuoko ir "Rubicon group" atstovų pokalbių. Baigus skelbti bylos medžiagą, šalių teismas turės teirautis, ar jie turi kokių nors prašymų. Juos pareiškus, kolegija turės spręsti, ar tenkinti, ar atmesti. Išsprendus šiuos klausimus, turėtų įvykti baigiamosios kalbos - pasisakys prokuroras ir advokatai. Po to išklausę išteisintųjų, teisėjai eitų rašyti verdikto šioje byloje.
"Norėčiau tikėti, kad spės. Sunku čia ką pasakyti", - BNS sakė valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Simonas Slapšinskas.
Ši byla apygardos teisme nagrinėjama nuo praėjusių metų pavasario. Teismui iš pradžių nepavykdavo išsireikalauti, kad posėdžiuose dalyvautų visi išteisintieji ir vis tekdavo atidėti posėdžius. Be to, šią bylą nagrinėjantys teisėjai turi ir daugiau bylų, kurias taip pat turi nagrinėti.
Jeigu Vilniaus apygardos teismas iki birželio 11 dienos išnagrinėtų, tačiau atmestų prokuratūros skundą, kaltintojams tikriausiai nebeliktų vilties toliau reikalauti bausmės A.Zuokui ir verslininkams už tris veikas, nes skundą tektų vėl rašyti Aukščiausiajam Teismui, kuris dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų gali grąžinti bylą nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui. Ši procedūra užtrunka gana ilgai.
Byla Vilniaus apygardos teisme dėl įvykių renkant merą 2003-siais nagrinėjama trečią kartą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005-ųjų vasario 4 dieną A.Zuoką ir kartu su juo teistus "Rubicon group" atstovus Darių Leščinską, Andrių Janukonį bei "Rubicon group" vairuotoją Svajūną Naviką išteisino byloje dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise tarybos nariui V.Drėmai.
Protestuodama prieš visišką išteisinimą, prokuratūra parašė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Tačiau kaltintojų skundas buvo atmestas.
Tada Generalinė prokuratūra kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą. Šis bylą grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Tačiau ir antrą kartą skundą išnagrinėjęs apygardos teismas kaltintojų skundo nepatenkino. Generalinė prokuratūra į Aukščiausiąjį Teismą kreipėsi dar kartą.
2006-ųjų gruodį Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį atmesti prokurorų skundą dėl kaltinamųjų išteisinimo ir bylą buvusiam Vilniaus merui A.Zuokui bei trims su koncernu "Rubicon group" susijusiems asmenims ir grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad prokurorų skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų - neanalizavo visų įrodymų ir argumentų, neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų, o apygardos teismo nutartis neatitiko nustatytos formos ir turinio. Esminiai pažeidimai sutrukdė išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą.
Kaltinamajame akte rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A.Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V.Drėma balsuotų už jį, esą nurodęs verslo įmonių grupės "Rubicon group" vadovui A.Janukoniui per bendrą pažįstamą D.Leščinską perduoti V.Drėmai kyšį - 20 tūkstančių litų. Tačiau V.Drėma imti šį kyšį atsisakęs.
Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A.Zuoką, V.Drėmai buvęs pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris - už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V.Drėmai A.Zuoko nurodymu D.Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.
Vilniaus miesto tarybos narys Vidmantas Martikonis Vilniaus apygardos teismui yra paliudijęs, kad A.Zuokas jam yra prasitaręs, kad esą V.Drėmos balsas kainavo "daugiau nei šimtą tūkstančių".
A.Zuokas oponento liudijimus vadino melagingais ir išgalvotais. Išteisintas politikas yra atsisakęs duoti bet kokius parodymus teismui.
Generalinė prokuratūra siekia, kad A.Zuokas būtų pripažintas kaltu dėl tuometinio Vilniaus tarybos nario V.Drėmos papirkimo, jo laisvės neteisėto atėmimo ir jam būtų skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, bei 100 minimalių gyvenimo lygių (12,5 tūkst. litų) bauda. Tokia pati bausmė buvo siūlyta ir A.Janukoniui.
Bendrovės "Ogmios astra" valdybos pirmininką D.Leščinską buvo siekiama nuteisti pusantrų metų kalėti, bausmės vykdymą atidėti metams bei skirti 80 MGL (10 tūkst. litų) baudą. "Rubicon" vairuotojui Svajūnui Navikui buvo siūlyta skirti 10 tūkst. litų baudą.
A.Zuokas ir A.Janukonis buvo kaltinti V.Drėmos papirkimu, šio tarybos nario laisvės apribojimo organizavimu ir dėl nurodymo rinkti duomenis apie V.Drėmos privatų gyvenimą.
D.Leščinskas buvo kaltinamas V.Drėmos papirkimu ir trukdymu šiam tarybos nariui pasinaudoti rinkimų teise. Vairuotojas S.Navikas buvo teisiamas už V.Drėmos neteisėtą laisvės atėmimą, trukdymą pasinaudoti rinkimų teise bei duomenų apie jo privatų gyvenimą rinkimą.
Nė vienas kaltinamųjų savo kaltės niekada nepripažino.
A.Zuokas pralaimėjo mero rinkimus 2003-ųjų balandį, tačiau po naujų politinių aljansų sudarymo buvo išrinktas meru tų pačių metų birželį.
Liberalcentristų lyderis A.Zuokas pernai po savivaldybių tarybų rinkimų Vilniaus mero postą užleido liberaldemokratui Juozui Imbrasui.
