Vilniaus mero poste vėl Artūras Zuokas. Žmogus su „bagažu“ ir dar visai neseniai daugelio laikytas politiškai raupsuotu, galinčiu net kitus užkrėsti personažu.
Tipiškiausios reakcijos į A. Zuoko sugrįžimą mero kėdėn yra tokios: viskas žlugo, tautos moralės nebėra, nes dabar jis vogs šešeriopai, tad belieka emigruoti arba pasikarti; miestą turi valdyti tas, kas sugeba ir neužkniskite su savo moralais, nes visi, kas buvo po jo, pasirodė apgailėtinai.
Titulai ir nuopelnai
„Misteriu penkiolika procentų“ ir „abonentu“ krikštytas, oficialiu teistumu už keistą mėginimą papirkti Vilimantą Drėmą, kuris pats to esą nesuprato (taip rašo teismas) apdovanotasis politikas turi išties įspūdingą šleifą.
Čia rikiuojasi ir šilumos ūkio tvarkymo ypatumai su „smagiomis“ sąskaitomis miestiečiams, čia ir didelę seriją atvirų milijoninių vagysčių sugeneravusio projekto „Vilnius Europos kultūros sostinė 2009“ talentingas planavimas.
Čia pat sugebėjimas perimti Pilių parko teritorijoje esančius teniso kortus savo įmonės – agentūros BNA – žinion (kuklių 9,7 milijonų problema). Guggenheimo muziejaus statybai, kurios turbūt nė neplanuota pradėti, skirta milijoninės vertės galimybių studija irgi šiame sąraše. Labai „vertingi“ ir niekur ligi šiol neeksponuojami Jono Meko ir kitų supermodernaus meno, supermodernių autorių kūriniai, supirkti iš skirtingų savininkų keleriopai brangiau nei šie norėjo (milijonas čia – milijonas ten). Iš viso už šią didingą kolekciją, kurios didybe negalima pasigrožėti, įsigytą 2007 metais, turėtų būti sumokėta 13 mln. litų. Visa tai ir dar daugiau yra seniai žinoma visiems ir nepastebima nebent teisėsaugai, o A. Zuokas yra seniai iškeiktas įvairių pakraipų politinių egzorcistų, kaip šetono įsikūnijimas. Dabar nelabasis grįžo ir purvinomis kanopomis trypia tyro krikščioniškojo sodo pieveles.
Tai kodėl jis vėl sugrįžo?
Formali šetono sugrįžimo priežastis – politinis susitarimas. A.Zuoką banditu kitados išvadinęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas visiškai ramiai ištiesė jam ranką ir daugeliui tradicinių vertybių bei moralios politikos puoselėtojų tai lyg ir sukėlė šoką. Štai koks, matote, cinizmas (svarbiausia, kad „labai netikėtas“).
Šioje vietoje viskas pasidaro labai tragikomiška. Daugiausia tų puoselėtojų ir politinių egzorcistų reziduoja Tėvynės Sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) remiančioje stovykloje, nes ši partija ilgai buvo daugiausiai apie „švarias rankas“, „traukimą iš šešėlio“ ir kitas dideles vertybės skanduojančiųjų avangarde.
Skandavimai skandavimais, o darbai darbais. Viskas įprasta: socialdemokratai, kurie apie progresinius mokesčius atsimena tik būdami opozicijoje, taip ir konservatoriai apie liustracijas ir Rusijos sulaikymo strategijas bliauna tik tol, kol nėra valdžioje. Tas pat ir su egzorcizmais.
A.Zuokas visiems šėtonas, banditas ir Abonentas tol, kol nereikia dalintis valdžios. Graudžias ašaras liejantys konservatorių stovyklos vertybininkai ir dorovės sargai tylėjo ar kvailai šypsojosi, kai, iškart po Seimo rinkimų, buvo formuojama „permainų koalicija“. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad partija yra krikščioniška ir atleidžia teistam A. Zuokui, kuris anuomet vadovavo Liberalų ir Centro Sąjunga. Didysis vertybininkas Mantas Adomėnas, mokantis už 2,5 valdiškų milijonų litų pasakyti ar geresnis yra Šiaulių ar Vilniaus universitetas, tada graudžių raštų neplatino ir to šėtono šalin nevijo, nors knygų mugėje vėliau perskaitė paskaitą „Politika ir velnias“.
Užtat dabar jis ėmėsi kautis už nepriekaištingą partnerių tyrumą ir net mėgino už patį tyriausią prakišti Vilnijos kunigaikštuką, atvirai antivalstybine veikla užsiimantį demagogą Voldemarą Tomaševskį. Tam reikalui buvo galima net įsitraukti į visokias butaforines lietuvių ir lenkų sutaikymo akcijas.
A. Zuoko „nuabonentininimą“ konservatoriai vykdė ne tik įtraukdami jį į nacionalinę koaliciją, bet ir į savo arsenalą perimdami tai, už ką daugybę metų veidmainiškai pliekė kitus – „pragmatizmu“ vadinamus politinio turgaus metodus. Nežinau ar, po ilgai trukusios agonijos, asmeniškai premjero A. Kubiliaus globotas Vilius Navickas – vienas iš A. Zuoko įpėdinių mero poste – ir dabar dosniai rems premjero žmonos vadovaujamą Mstislavo Rostropovičiaus fondą bei TS – LKD. Faktas, kad kitados iš 14 vietos sąraše , atitekusios po reitingavimo partijoje, į 7 poziciją paslaptingai pakilęs, o vėliau meru tapęs veikėjas buvo tiek laiko atkakliai remiamas, nepaisant daugybės skandalų, leidžia nusijuokti į akis bet kuriam tos partijos atstovui pradėjus moralizuoti ar pasakoti apie „tradicines ir marginalias“ jėgas bei jų skirtumus.
Visų pozicijų didžiuosiuose miestuose netekusi TS-LKD nors kokį nors kąsnelį išsimaldauti sau mėgino taip beviltiškai, kad Kaune net bevelijo susikergti su kita savo viešai įvardinta šėtono inkarnacija – Rolando Pakso partija. Sufleruoju ateičiai, ponai skaidruoliai iš TS-LKD, kad yra neišbandytų konfigūracijų. Politiniuose patvoriuose voliojasi Algirdas Paleckis, Mindaugas Murza ir dar šis bei tas. Permainų, proveržio ir mažesnio blogio vardan galite kada pamėginti – juk vis tiek visi kiti už jus turi būti blogesni. O tuo tarpu, traukite iš rūsio antiabonentinius plakatus ir pirmyn į naują džihadą. Gal dar kas nors juo patikės.
