Be to, pasak ministro, įsitikinimas, kad kaimas geria daugiau nei miestas – nepagrįstas jokiais faktais, tai esą tik mitas. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas, kurį užsakė Lietuvos verslo konfederacija, rodo, kad kaime geriančiųjų yra dvigubai daugiau, o „bambaliai“ arba „pūslės“ – kaimo asortimento topai.
Pernai atliktas tyrimas rodo, kad daugiausia problemų yra kaime, kur girtauja 8,5 proc. gyventojų, o miestuose girtaujančių skaičius perpus mažesnis, siekia kiek daugiau nei keturis procentus. (4,2 proc). Tarp girtaujančiųjų populiariausi gėrimai – stiprus alus, spirituotas vynas ir degtinė.
Pasak sveikatos apsaugos ministro A. Verygos, kalbos apie prasigėrusį kaimą – mitas: „Miesto žmonės yra mažiau bendruomeniški, mažiau tuos žmones mato, pažįsta ir taip atrodo nuvažiavus į kaimą, kad visos problemos ten. Bet tikrai tai yra mitas. Mieste vartojančių mes turime tikrai ne mažiau“.
Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, oficialios statistikos apie girtavimą kaime Lietuvoje iš viso nėra. „Iš esmės tokių statistinių, oficialių ir nepriklausomų tyrimų, domėjausi ir pas mūsų kolegas iš oficialios statistikos, kuo paremti, kad yra didžiulis atotrūkis tarp miesto ir kaimo, jei mes kalbame apie alkoholinių gėrimų vartojimą, tikrai nėra. Tačiau kas pastebima, tos žalingos, tos skaudžios pasekmės, pavyzdžiui, mirtingumas nuo alkoholio vartojimo kaime šiek tiek didesnis“, – sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
Kaimo krautuvės savininkai sako, kad prekyba alkoholiu sumažėjo tik sekmadieniais dėl sutrumpėjusio prekybos laiko. Valdžios taikomi ribojimai pirkėjams įtakos neturi – tie, kas gėrė stiprų alų ar stipriuosius gėrimus, juos ir toliau geria.
