„Taip. Yra tam tikrų dalykų, kur mes manome, kad kritika yra logiška, natūraliai atsiranda pasiūlymų, ką dar galima patobulinti“, – žurnalistams po susitikimo su šalies vadove trečiadienį sakė ministras.
Prezidentė yra vetavusi Seimo pavasario sesijos pabaigoje priimtas pataisas, kurios sudarytų prielaidas pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą.
D. Grybauskaitė kritikavo nuostatas, numatančias pirmumą valstybėms įstaigoms sudarant sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK).
Pagal pataisas, stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos galėtų su TLK sutartis sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebės užtikrinti valstybinės ligoninės.
A. Veryga teigė, kad prezidentė pasiūlė kriterijus, kuriuos atitinkančios gydymo įstaigos galėtų pretenduoti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas.
Anksčiau Prezidentūra teigė, jog valstybė neturi teisės nurodyti žmogui, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje jis turi gauti iš PSDF apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Ministras kol kas neatskleidė prezidentės pasiūlymo turinio ir tvirtino, kad jį dar turės įvertinti ministerijos specialistai.
„Buvo kalbamasi, kokiu būdu pasiekti, kad tie reforminiai pokyčiai vyktų, kad tai neprieštarautų Konstitucijai. Juos vykdyti reikia, mes labai labai vėluojame“, – kalbėjo A. Veryga.
Jis tvirtino, kad politikai 17 metų „vengdami susigadinti sau gyvenimą ir reputaciją nieko nedarė“ pertvarkdydami gydymo įstaigas
Prezidentūra teigia iš principo remianti siekį pertvarkyti gydymo įstaigas, nes dabartinis ligoninių tinklas yra neefektyvus, brangus ir negarantuoja geriausios kokybės paslaugų.
Po susitikimo su A. Veryga išplatintame pranešime spaudai D. Grybauskaitė tvirtino, kad „pokyčiai sveikatos sistemoje turi vykti, tačiau jie negali prieštarauti Konstitucijai – tik taip bus užtikrinta, kad reforma startuos laiku ir nebus sustabdyta Konstituciniame Teisme“.
Ministras taip pat informavo prezidentę apie situaciją vaistų rinkoje.
Skubios pagalbos skyrių optimizacija - negreitai
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad planuojama skubios pagalbos skyrių optimizacija yra „tolimos ateities klausimas“. „Tai yra tolimos ateities klausimas. Čia tikrai nevyks nei kitais metais, nei dar kitais metais, nes tų medikų paruošti reikėtų (...) tikrai gal net ne penkerių metų prireiks, ilgesnio laikotarpio“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.
Dienraštis „Lietuvos žinios“ rašė, jog po pertvarkos priėmimo-skubios pagalbos skyrių Lietuvoje gali sumažėti perpus.
Tačiau turėtų atsirasti skubios medicinos pagalbos kabinetai, kurių veiklą prižiūrės įkurtas naujas Skubios medicinos pagalbos koordinavimo centras.
A. Veryga teigia, kad tai ilgainiui leis gerinti skyriuose teikiamų paslaugų kokybę, nes juose bus geresnė įranga ir dirbs geresni specialistai.
„Ateityje Lietuvoje priėmimo skyriai turėtų tapti tokiais tikrais priėmimo skyriais, kur skubios pagalbos gydytojai ir suteikia didžiąją dalį paslaugų“, – kalbėjo ministras.
„Bet tai yra aukštų technologijų skyriai, tam reikalinga brangi įranga. Kažkada ateityje priėmimo skyriai koncentruosis, nes tam reikia ir daug žmonių“, – pridūrė jis.
Pasak A. Verygos, šiemet rezidentūros studijas baigė pirma skubios pagalbos medikų laida, o ji nėra didelė.
„Tai yra keli tik žmonės ir jie visi dirba didžiosiose gydymo įstaigose“, – teigė ministras.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praėjusiais metais skubios pagalbos skyrių paslaugas, finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, teikė 61 ligoninė.
100 tūkst. Lietuvos gyventojų pernai teko 2,3 skubios pagalbos skyriai, nors kitose šalyse šių padalinių ligoninėse buvo kur kas mažiau.
Anot ligonių kasos, Lietuvoje pastaraisiais metais daugėja skubios pagalbos skyrių suteiktų paslaugų. Praėjusiais metais gyventojai jų gavo beveik 280 tūkst., o prieš ketverius metus – tik 150 tūkstančių.
