„Tiek medikų, tiek rezidentų atlyginimų kėlimas buvo ir visada bus SAM vienu iš prioritetinių klausimų. Užmokesčio didinimas yra ne vienkartinis, o tęstinis įsipareigojimas, todėl sprendimai turi būti pagrįsti ilgalaikėmis galimybėmis, kad mes galėtume užtikrinti tęstinumą, ne tik kitais, bet ir dar kitais metais didindami užmokestį“, – ketvirtadienį Seime sakė ministras, pradėjus svarstyti jo interpeliaciją.
Ministras pažymėjo, kad pastarąjį kartą medikų atlyginimai didinti šių metų liepą vidutiniškai 8 proc., o su medikų bendruomene susitarta dėl tolesnio algų didinimo ne mažiau kaip 20 proc. kitais metais. Iki 2020 metų sveikatos apsaugos ministras žada siekti, kad mediko atlyginimas būtų ne mažiau trijų vidutinių šalies darbo užmokesčio dydžių, o slaugytojo – ne mažiau kaip pusantro vidutinio uždarbio šalyje.
Apsvarstęs interpeliaciją, Seimas sudarys redakcinę komisiją parengti nutarimo projektui dėl pritarimo ar nepritarimo ministro atsakymams. Jei nutarimo projekte atsakymams siūloma nepritarti ir ministrui reiškiamas nepasitikėjimas, tokiam sprendimui priimti reikia ne mažiau kaip 71 balso. Priėmus tokį sprendimą ministras turėtų atsistatydinti.
Opozicija ministro taip pat klausė, kodėl jis nenumatė neigiamų padarinių įteisinus slaptus pirkimus vaistinėse, siekiant patikrinti, ar vaistininkai siūlo pigiausius vaistus. A. Veryga atsakė, kad kilusi sumaištis davė naudos – vaistinėse pradėta laikytis receptinių vaistų pardavimo tvarkos.
Su naująja tvarka pasipylė gyventojų skundai, kad be receptų nebegalima įsigyti vaistų, kuriuos anksčiau pirko laisvai. Anot ministro, teigiamai reikia vertinti tai, jog vaistininkai pradėjo laikytis teisės aktų reikalavimų ir išduoda receptinius vaistinius preparatus su receptu.
Atsakyme nurodoma, kad nebuvo galima nuspėti, jog kils toks didelis žmonių nepasitenkinimas, nes ženklų, kad receptiniai vaistai parduodami laisvai, nebuvo. Pasak A. Verygos, vaistinėse buvo galima patikrinti tik tų vaistų pardavimą, kurių receptai privalomai paliekami vaistinėje, pavyzdžiui, antibiotikų, narkotinių ir psichotropinių vaistų. Jie saugomi nuo mėnesio iki trejų metų.
Klausiamas, kodėl neperžiūrėjo receptinių vaistų sąrašo prieš įsigaliojant Farmacijos įstatymo nuostatai dėl slaptų pirkimų vaistinėse, ministras teigia, jog to nereikėjo, o dėl kilusio triukšmo kalta žiniasklaida.
Anot jo, vaistinių preparatų priskyrimo receptiniams vaistams kriterijai įtvirtinti Europos Sąjungos teisės aktuose ir yra vienodi visoje Bendrijoje. „Vaistų, kurie registruoti keliose šalyse narėse, klasifikacija dažniausiai sutampa. Žinoma, gali pasitaikyti, kad vienose valstybėse narėse vaistas yra receptinis, o kitose – nereceptinis, tačiau tokių atvejų, mūsų žiniomis, nėra“, – teigiama interpeliacijos atsakyme.
Interpeliacijoje teigiama, kad pastaruoju metu ministro politinio pasitikėjimo komanda įsivėlė į skandalus, susijusius su galimu spaudimu atleidžiant ir priimant į pareigas Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovus, ministerijos darbuotojus. Ministro klausta, ar jis, jo komanda darė spaudimą atsistatydinti pavaldiems darbuotojams, pareigūnams, ar siekė įdarbinti asmeniškai ar politiškai artimus asmenis, A. Veryga tvirtina, kad teiginiai neatitinka tikrovės.
Interpeliaciją ministrui pasirašė 46 parlamentarai iš opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, „Tvarkos ir teisingumo“, Socialdemokratų frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės. Pagal Seimo statutą, inicijuoti interpeliaciją ministrui gali ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.