Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, kuriam yra pateiktas Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) parengtas kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl lotyniškų raidžių q, x ir w vartojimo lietuviškuose asmens dokumentuose, siūlys apsispręsti parlamentarams, ar teikti šį klausimą svarstyti KT.
A. Valinsko patarėja Dainida Valsiūnaitė antradienį BNS patvirtino, kad toks kreipimasis pas Seimo pirmininką yra, tačiau, pasak jos, parlamento vadovas šiuo metu dar gilinasi į šį klausimą ir išklauso įvairias nuomones.
Ji sakė, kad A. Valinskas dėl šio kreipimosi teikimo KT siūlys apsispręsti parlamentarams balsuojant ir įtrauks šį klausimą į kovo 10 dieną prasidėsiančios Seimo pavasario sesijos darbotvarkę.
TTK pirmininkas Stasys Šedbaras BNS antradienį sakė, kad komitete buvo parengtas kreipimosi į Konstitucinį Teismą tekstas, kuris prieš keletą savaičių buvo perduotas A. Valinskui.
„Buvo nuspręsta, jog norint judėti dabartinės lenkiškų pavardžių rašymo Lietuvos pasuose tvarkos pakeitimo link visų pirma reikia KT išaiškinimo. Tuo tikslu buvo parengtas kreipimosi tekstas. Jis buvo perduotas Seimo pirmininko institucijai ir, kiek aš žinau, iki šiol ten ir yra pasilikęs“, - kalbėjo S. Šedbaras.
Šiame kreipimęsi KT yra prašoma išaiškinti, ar kelių lotyniškų raidžių ir diakritinių ženklų vartojimas lietuviškuose asmens dokumentuose rašant svetimos kilmės asmenvardžius, prieštarautų 1999 metų spalį KT pateiktam išaiškinimui, kad „vardas ir pavardė piliečio pase turi būti valstybine kalba“.
Pasak S. Šedbaro, sausio viduryje įvykusio premjero Andriaus Kubiliaus vizito į Varšuvą metu Lenkijos pusei buvo pasakyta, kad pavardžių rašymo asmens dokumentuose klausimas yra konstitucinė problema, todėl siekiant ją išspręsti bus kreipiamasi į atitinkamas institucijas.
Lenkų tautybės Lietuvos piliečių vardų lenkiškai rašybai ypatingai priešinasi kai kurie kalbininkai, signatarai ir visuomenės veikėjai, kurių iniciatyva Seime buvo parengta peticija, siūlanti pareigų atleisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę Ireną Smetonienę ir jos pavaduotoją Jūratę Palionytę.
Seime svarstomas Vardų ir pavardžių įstatymo projektas numato, kad dokumentas, kuriame įrašytas asmenvardis, turi išsaugoti oficialiai vardu ir pavarde pažymėtą asmens tapatybę, o ne sukurti naują.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti bendrą taisyklę, kad vardai ir pavardės dokumentuose gali būti rašomi arba lietuviškais rašmenimis, arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, naudojant nelietuviškas raides q, x ir w.
1999 metais KT išaiškino, jog asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, tačiau minėtą įstatymo projektą rengusi darbo grupė ypatingą dėmesį atkreipė į faktą, jog šiuo metu yra pasikeitusios faktinės aplinkybės - Lietuva tapo Europos Sąjungos nare.
Lietuvoje gyvenantys lenkai jau daugiau kaip dešimtmetį siekia, kad būtų įteisinta jų vardų ir pavardžių originali, nesulietuvinta rašyba. Lenkijoje lietuviai jau turi galimybę asmenvardžius rašyti lietuviškais rašmenimis, jų nelenkinant.
Šiuo metu vardų ir pavardžių rašymą reglamentuoja Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 metais priimtas nutarimas.
Pastaraisiais metais Lietuvoje dažnai kalbama apie vietovardžių rašymo ne vien valstybine lietuvių kalba problemą. Ji yra aktuali Rytų ir Pietryčių Lietuvos regionuose, kuriuose gyvena nemažai lenkų tautybės žmonių.
Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose vietos valdžios atstovai bandė gatvių pavadinimus rašyti lenkų ir rusų kalbomis. Dėl šių faktų kilo dideli ginčai, kurie vėliau persikėlė į teismus.
Seimo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija numato galimybę tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose teritorijose gatvių pavadinimus rašyti ir tautinės mažumos kalba. Tautinių mažumų įstatyme taip pat nurodyta, kad administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kur kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba.
Tuo tarpu Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine, t.y. lietuvių kalba.
