Nedarbui pasiekus 7 proc., Lietuvos darbo biržos vadovas Vidas Šlekaitis sako, kad „situacija prastesnė nei per Rusijos krizę“. Tuo metu Seimo nariai aiškina, kad „pinigų ir galimybių padėti bedarbiams yra“. Parlamentarė Rūta Rutkelytė penktadienį replikavo nesuprantanti, „kodėl nesueina paklausa ir pasiūla“.
Penktadienį Vilniaus darbo biržoje susirinkusiems Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams pateikti duomenys, kad nedarbas šalyje jau siekia 7 proc. Vasario 1 dieną Lietuvoje buvo registruoti 124,9 tūkst. bedarbių, kai pernai tuo pačiu metu jų buvo 76,1 tūkst.
Tuo metu darbo birža gali pasiūlyti 3 tūkst. darbo vietų specialistams, 5 tūkst. darbininkams ir 1 tūkst. nekvalifikuotiems darbininkams.
Pasak V. Šlekaičio, „situacija Lietuvoje prastesnė nei per Rusijos krizę“.
Tačiau R. Rutkelytė stebėjosi, kodėl negalima padėti bent daliai bedarbių.
„Man akis bado (tai, kad yra viešųjų darbų, kuriuos reikia atlikti). Kartais nesuprantama, kodėl nesueina paklausa ir pasiūla, kieno tai kaltė“, – sakė Seimo narė.
Darbo biržos vadovas atkirto, kad viešuosius darbus galėtų pasiūlyti didesniam skaičiui bedarbių, jeigu tam būtų skirtas didesnis finansavimas.
Pasak A. Syso, didelei daliai bedarbių padėti būtų galima ne per viešuosius darbus, o tinkamai organizuojant darbą.
Parlamentaras teigė manantis, kad Socialinių reikalų ir darbo ministerija bei Darbo birža nesugeba įsisavinti europinių lėšų.
„2007-2013 m. pagal projektą gauta 140 mln. bedarbių užimtumo didinimui, iš jų įsisavinti tik 400 tūkst. Kodėl? Kitose šalyse tai vienas pagrindinių lėšų šaltinių“, – teigė A. Sysas.
Darbo biržos atstovų teigimu, procesai stringa dėl sutarčių pasirašymo ir viešųjų pirkimų konkursų. Su tuo nesutiko parlamentarai.
„Yra pinigų ir galimybių padėti bedarbiams, bet dėl biurokratinių procesų pagalba stringa“, – Darbo biržos atstovei replikavo A. Sysas.
Per paskutinį 2008 metų ketvirtį bedarbių buvo užregistruota tiek, kiek per tris praėjusius ketvirčius kartu sudėjus.
Nors darbo pasiūla išaugo 52 proc., darbuotojų paklausa sumažėjo beveik dvigubai.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2009 m. sausio mėnesį į ją kreipėsi 42,9 tūkst. žmonių, ieškančių darbo. Tai net 77,8 proc. daugiau negu 2008 m. sausį ir 52 proc. daugiau nei gruodį.
Tais pačiais duomenimis, vyrų nedarbas didėja, o moterų mažėja.
Tarp sausio mėnesį įregistruotų asmenų moterys sudarė 39,6 proc., vyrai – 60,4 proc. Kas šeštas įregistruotas asmuo – jaunesnis nei 25 m. Kas penktas – vyresnis kaip 50 m., kas trečias – kaimo gyventojas.
Didesnioji neseniai praradusių darbą dalis – 40 proc.dirbusių paslaugų sektoriuje, 28 proc. – pramonėje, 20 proc. – statybose, 5 proc. – žemės ūkyje ir 7 proc. – iki šiol nedirbusieji.
Darbo biržos specialistai sausio mėnesį ieškantiems darbo galėjo pasiūlyti per 9 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai beveik perpus mažesnis skaičius nei pernai tuo pačiu metu.
Iki vasario 1 d. daugiausiai bedarbių buvo Akmenės (12,9 proc.), Druskininkų (12,9 proc.) ir Ignalinos (10,6 proc.) rajonuose.
Mažiausiai bedarbių – Neringos (2,7), Elektrėnų (3,2) ir Trakų (4,0) rajonuose.
Iš didžiųjų šalies miestų mažiausias nedarbo procentas buvo Kaune (5,4), didžiausias Panevėžyje (9,2).
