Algirdas Igorius, Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“
Kam galėjo rūpėti patraukti į šalį policijos generalinio komisaro pavaduotoją Visvaldą Račkauską? Teisėsaugos darbo užkulisius puikiai išmanantis „Savaitės“ kalbintas ekspertas sako, kad žaibiškai sukurptoje byloje gali būti persipynę politikų, Policijos departamento pareigūnų, nusikalstamo pasaulio ir net prokuratūros interesai.
Aukšti policijos pareigūnai į teisiamųjų suolą sėdo po to, kai dabar valstybės saugomas liudytojas, praeityje dukart teistas Mindaugas Žalimas viešai prabilo esą apie Drąsiaus Kedžio planuotas žmogžudystes pranešęs Policijos departamento pareigūnams, tačiau jie neužkirto kelio. Pastarieji ginasi, kad net informavę prokuratūrą. Tačiau ši leido tik klausytis D. Kedžio telefoninių pokalbių, bet neleido jo sekti.
Ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl galimos informacijos ir informatoriaus nuslėpimo pareikšti iš pareigų pasitraukusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui V. Račkauskui, buvusiam Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojui Tomui Ulpiui ir dar trims pareigūnams.
Pagrindinis bylos liudytojas M. Žalimas yra saugomas valstybės, todėl jo filmuoti neleidžiama. Būtent jis daugiau nei prieš metus televizijos laidoje pareiškė, esą buvo slaptas policijos liudytojas ir informavo apie galimas žudynes Kaune policijos generalinio komisaro pavaduotojus Algirdą Stončaitį ir V. Račkauską bei Kriminalinės policijos biurui laikinai vadovavusį T. Ulpį. Tačiau per apklausas, o vėliau ir teisme surengtoje akistatoje su laidos kūrėju liudytojas M. Žalimas pareiškė, kad nebuvo susitikęs ir neinformavo V. Račkausko, taip sakyti jį esą įkalbėjęs žurnalistas.
„Vieni dalykai jam nenaudingi ir jis bando kaltint žurnalistą. O kurie naudingi, jis puikuojasi: aš pranešiau, aš dariau. Jis savo kailį tikrai labai gelbėja ir jis tikrai labai bijo atsidurti už grotų“, – teigia žurnalistas Virginijus Gaivenis, kuriam M. Žalimas buvo davęs interviu.
Tuo metu buvęs policijos generalinis komisaras abejoja, kad M. Žalimas policijai perdavė vertingos informacijos, jog rengiamasi žudyti. Ta informacija galėjusi būti ir kitokia.
„Mano nuomone, tokio pranešimo nebuvo ir jokios informacijos apie numatomus nužudymus nei Račkauskas, nei kiti darbuotojai neturėjo“, – sako buvęs policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas.
Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas sako, kad šioje byloje buvo skubama pateikti įtarimus aukštiems policijos vadovams.
„Mane neramina, kad pastaraisiais metais pas mus šaly prasidėjo procesai, kai mes pernelyg kriminalizuojam vienus ar kitus žmogaus veiksmus, poelgius. Ir kartais ar ne per greit prasideda ikiteisminiai tyrimai? Nes, kiek man žinoma, net nebuvo atliktas pilnas tarnybinis patikrinimas policijoje“, – teigia A. Sadeckas.
Dėl informacijos slėpimo ir duomenų klastojimo kaltinamas buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas V. Račkauskas sako apie planuojamas žudynes Kaune nieko nežinojęs. Taip pat nebendravęs su M. Žalimu. Šis, iš pradžių teigęs priešingai, vėliau pakeitė savo žodžius ir taip pat sako su V. Račkausku nesusitikęs. Tokius jo parodymus patvirtina ir prokuroras Arūnas Verenius.
Buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas V. Račkauskas sako, kad paskutiniu metu jis buvo gujamas iš šių pareigų.
„Kad aš buvau gujamas iš šitų pareigų, tai tikrai. Aš ir anksčiau esu sakęs, kad neapsieita ir be nusikalstamo pasaulio patarimo ir pagalbos, dalyvaujant ir pareigūnams, kurie buvo ir yra angažuoti, kurie sąmoningai daug ką neobjektyviai vertino ir vertina, ir dėl to šiandien vyksta teisminis nagrinėjimas“, – tvirtina V. Račkauskas.
Praeityje pats buvęs policijos generalinis komisaras ir gerai išmanantis mūsų teisėsaugos procesus A. Sadeckas neatmeta, kad suinteresuotų patraukti iš pareigų generalinio komisaro pavaduotoją V. Račkauską galėjo būti ir iš šios struktūros vidaus, ir iš išorės.
„Kad Račkausko pozicijos silpnėja, šitas buvo akivaizdžiai žinoma. Ir siekiai buvo žinomi. Kalbos tokios buvo ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės, iš išorinių institucijų. Račkauskas yra pakankamai stipri figūra. Pas mus Lietuvoje yra labai paprastai. Pas mus pareigūno atleidimas sprendžiamas, jeigu kam nors reikia. Čia ir išorėje kažkam buvo reikalinga, galbūt ir viduj kažkas kažko tikėjosi, gal pasistūmimo ar karjeros galimybės, ar dar kažkokie kiti motyvai“, – svarsto buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Sadeckas.
A. Sadeckas sako, kad be politinės valdžios, Policijos departamento pareigūnų ir nusikalstamo pasaulio galimų interesų šioje istorijoje ne paskutinis vaidmuo tenka ir prokuratūrai. Mat apie M. Žalimo pasakojimus, kaip paaiškėjo teisme, buvo informuota ir ji. Pašnekovas sako, kad pagal baudžiamąjį procesą būtent prokuratūra organizuoja, kontroliuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui.
Tačiau ir policijos, ir prokuratūros pareigūnai M. Žalimo informaciją, kaip buvo liudijama teisme, palaikė nepilnaverte, nes ji buvo abstrakti ir be užuominų, jog bus žudomi konkretūs asmenys. Dar viena intriguojanti detalė šią savaitę paaiškėjo teisme.
Praėjus mėnesiui po žudynių, Prezidentūra gavo anoniminį laišką, kuriame teigiama, kad policijos pareigūnai apie galimas žudynes žinojo, bet neužkirto tam kelio. A. Sadeckas sako, kad negalėjo jo parašyti neinformuotas ir kažkokių interesų nesiekiantis asmuo.
Tad kaip besibaigtų byla, vargu ar visuomenė sužinos apie galimas tikrąsias šios bylos priežastis ir kam ji galėjo būti naudinga.
