A. Paulauskas: visa mano politinė karjera buvo pasiruošimas prezidento darbui

Pikasas

2014-03-17 15:16:57

Kandidatas į LR Prezidento postą Artūras Paulauskas bolotiruojasi ne pirmą kartą. Nedaug trūko, bet kartą sėkmė nuo jo nusisuko. Kai pirmą kartą jo didžiulės reklaminės afišos, su plačia šypsena pasirodė miestuose gerokai prieš rinkiminės kovos pradžią , galima buvo suprasti, kad paramą jis turėjo galingą. Kike vėliau paaiškėjo - "uspasikinę". Ir ne tik... Viena Alytaus mokytoja, kurios du vaikai pagal jos prašymą buvo mokykloje maitinami nemokamai, A.Paulausko rinkiminei kampanijai tada padovanojo 400 tūkst. litų, kas dabartiniu metu atitiktų maždaug 700 litų sumą. Matyt visą gyvenimą moteriškė taupė ir: "šekit, Artūrai, būkit prezidentu..." Tuomet Artūras kalbėjo kur kas mažiau, nes lietuvių kalba jam sunkokai sekėsi savo mintis reikšti. Sovietiniam prokurorui tekdavo kita kalba naudotis... Visą tai damas žavinti šypsena atpirko. Toks vyras ... kaip Natali šliageryje... "chočiu syna, chočiu dočku i točka".

Dabar, kai kandidatas kalba lietuviškai, tai kaip upelis čiurlena... Dargi anglų kalbą pabandė pramokti, bet nelabai sėkmingai... Tai nėra svarbiausia. Kur kas svarbiau, kad jis persistengė savo gražiomis kalbomis būdamas Seimo pirmininku, po pralaimėtų prezidento rinkimų. Bendraminčiams toks jo vinguriavimas nepatiko ir jis buvo išstumtas iš Seimo pirmininko kėdės. Gerokai jis pats nustebo, bet jis ne koks "Titanikas", kad tuoj paskęstų. Išplaukė į ramesnius vandenis ir vėl savo progos išlaukė. Nesakau, kad jis turi vilčių laimėti rinkimus, tačiau jau prieš kurį laiką teigiau, kad būtent jis pateks į antrą turą, jei toks netikėtai įvyktų. Tai būtų jam tikra satisfakcija ir už kolegų nustūmimą į kelkraštį ir už netikėtai nugriuvusią tvorą. Kaip antras prisikėlimas "nusipelniusiam gyventi geriau".

RETRO 2013-10-30

"Įdomu stebėti "hegemono" partijos palikuonių interesų gynėjų Laimundo Lopatos ir Lauro Bielinio bandymus manevruoti strateguojant kairiojo fronto perspektyvas prezidento rinkimuose. Nors leidžiamas agitacinis laikotarpis dar net neprasidėjo, virtinė patarimų ir vertinimų pilasi jau kasdien, kaip iš gausybės rago.

Apie V.Uspaskich ir A.Paulausko priešpriešas praeityje galima kalbėti tik sąlyginai. Nedidelė paslaptis, kad V.Uspaskich galėjo būti didžiausiu ir ryškiausiu rėmėju A.Paulausko ankstesnėje rinkiminėje kampanijoje. Kiek ta kampanija kainavo, VRK pirmininkas Vaigauskas tik akutėmis sumirksi. Gal net ir jis tiksliai nežino. Jei vėliau, kaip teigia dabar A.Paulauskas,"įpykęs pakalbėjo" atvirai, ką jis mano apie savo buvusį rėmėją, tai tik nukrapštymo nuo Seimo pirmininko kėdės momentu. Pernelyg gražias tiradas publikai tada vinguriuodavo Seimo pirmininkas, tad jo nebesuprato ne tik darbiečiai, bet ir gerokai labiau savi socialdemokratai.

Kokiai naudai gali būti paaukoti valdančios trijulės du atsarginiai kandidatai jau gan plačiai diskutavau. Nesikartosiu. Esmė gal tame, kad suaktyvinus platesnius kairiojo elektorato vandenis galima būtų lengviau pasiekti, kad D.Grybauskaitė pirmame ture nelaimėtų. Bet čia gali kairiųjų "lopatologai" ir apsirikti.O juk tas suaktyvinimas gali nulemti, kad ateis į prezidento rinkimų apylinkes daugiau, negu 50+1 sąrašinių rinkėjų ir antras turas gali tik dėl to netgi "nuplaukti".

A.Paulauskas "nepuls į ašaras", jei V.Uspaskich pasirinks kandidate kitą savo parankinę - Loretą Graužinienę. A.Paulauskas yra pernelyg gudrus, kad nesuprastų, jog dar vienas pralaimėjimas jam garbės nepridės, o gali netgi susilpninti galimybes prasibrauti į Europarlamentą. Jei ten galėjo ir sėdėti tokios odiozinės asmenybės kaip R.Paksas, J.Imbrasas ar V.Uspaskich, tai vienu daugiau ar mažiau tokių bus, Maskvos politikos įtaka ten ryškiai nenukentės. L.Graužinienė remia ir rems visus ir viską, ką DP garbės pirmininkas palieps. Tai - vienareikšmiška. Jei Viktoras pasiūlys Loretai kada nors vykti su juo į "politinę tremtį", tai gal ir tada sutiktų. Istorija panašių faktų žino.

Vienam L.Bielinio teiginiui: "Manyčiau, kad Darbo partijos elektoratas paklusniai vykdys paliepimus, kuriuos diktuos vadovybė: tas pats V. Uspaskichas ir kiti vadovybėje esantys", manau, verta pritarti. Kas jau taip, tai jau taip... . Na, o Rolandas Paksas savo gražias svajones apie Lenos Lolišvilli burtus gali pamiršti. Raudono kilimo, antrą kartą Seime balsuojant dėl konstitucinės pataisos, TS LKD jam pasiryžo netiesti. Susiprato pagaliau, kad moralinės nuostatos visada turi būti aukščiau už partinius politinius žaidimus, kurie gali atnešti tik laikiną sėkmę. Jei iš esmės vertinant, kas sudėliota šiame rašinyje, tai toks tekstas, manau labiau tiktų spausdinti socdemų "sienlaikraštyje", o ne viešoje "Delfi" erdvėje, kurioje skaitytojų elektoratas per paskutinį dešimtmetį tampa vis geriau "pasikaustęs". Naiviomis pasakėlėmis ar pamokymais tokio nebenustebinsi ir neįtikinsi. Net nežinočiau ką tokiems garsiems kairiųjų politologams patarti. Juk negali jie aukščiau savo bambos šokinėti. Niekas to negali..." (RETRO pabaiga)

Atsakyti