• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš dešimtmetį tuometinė dešiniųjų valdžia siekė numarinti tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) buvusio pareigūno bei savanorio Juro Abromavičiaus žūties.

REKLAMA
REKLAMA

Tai J.Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančiai Seimo komisijai ketvirtadienį tvirtino buvęs generalinis prokuroras, parlamentaras Artūras Paulauskas.

REKLAMA

Pasak A.Paulausko, pareigūnai, susiję su J.Abromavičiaus žūties tyrimu, buvo atleisti, o dešiniųjų dominuojamo tuometinio Seimo iniciatyvos tuomet aiškintis šio įvykio aplinkybes buvo siekis kontroliuoti teisėsaugos atliekamą tyrimą.

"Iš esmės buvo atleisti visi pareigūnai, kurie daugiau mažiau buvo susiję su ta byla, pradedant nuo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Vyganto Juknos, Antano Ruzgos, kuris buvo Kauno policijos komisaro pavaduotojas, kitaip sakant, visi, kas prisilietė prie šitų įvykių ir bylų tyrimo, turėjo atsisveikinti ir išeiti iš darbo. Po to ta byla buvo labai giliai įkišta į stalčius ir iš esmės nieko nevyko", - sakė A.Paulauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo pačiu A.Paulauskas, dirbdamas generalinio prokuroro Vlado Nikitino pavaduotoju, vadovavęs darbo grupei, tiriančiai J.Abromavičiaus žūtį, tvirtino, jog teisėsaugininkai, teikdami informaciją konservatoriaus Sigito Kakčio pirmininkaujamai Seimo komisijai, stengėsi pateikti kuo mažiau informacijos, kalbėdami "pusiau Ezopo kalba", siekdami užkirsti kelią bandymui įtakoti tyrimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

"Jau iš pat pradžių mes supratome, kad šitos komisijos tikslas buvo ne ką nors aiškintis, o žinoti, kokia linkme vyksta tyrimas, gauti informaciją apie tyrimą, galbūt įvairiais būdais ir įtakoti tyrimą", - sakė A.Paulauskas.

Buvęs generalinis prokuroras sakė neabejojantis, jog J.Abromavičiaus žūties priežastis - "jo tyrimai, jo kaip pareigūno, atlikta pareiga išsiaiškinti, kas (1994 metų rudenį - red.) susprogdino Bražuolės tiltą".

REKLAMA

Pasak A.Paulausko, jo vadovaujama grupė gavo informacijos, jog J.Abromavičius žuvo praėjus porai dienų po to, kai informavo Generalinę prokuratūrą apie tuometinio krašto apsaugos ministro Česlovo Stankevičiaus turimą pažymą dėl Bražuolės sprogdinimo bei kitų to paties laikotarpio nusikaltimų.

REKLAMA

"Toje pažymoje buvo išdėstyti, kaip supratau, J.Abromavičiaus tyrimo duomenys, kas galėjo susprogdinti Bražuolės tiltą, įvykdyti kitus nusikaltimus, kas suorganizavo išėjimą į Pakaunės mišką, aišku, ta pažyma buvo iliustruota konkrečiomis savanorių pavardėmis", - sakė A.Paulauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Buvusio prokuroro pasakojimu, J.Abromavičiaus rašte buvo raginama apie pažymą "nepranešti konservatorių partijos vadovybei".

A.Paulausko teigimu, norėdami gauti minėtą pažymą, kurią parengė Krašto apsaugos ministerijos antrasis departamentas, susidūrė su pasipriešinimu.

"Iš pradžių jis (Č.Stankevičius - BNS) neigė, kad gavo tokią pažymą, tuomet mes kitais kanalais visgi išsiaiškinom, kad yra pas ministrą pažyma, iš aš nuvykęs pasakiau, kad žinom, jog jis turi tą dokumentą, ir jei jis nepateiks, mes turėsim daryt kratą jo kabinete ir paimt pažymą, tuomet jis pasakė, kad išduos ir atnešė į prokuratūrą tą pažymą", - sakė A.Paulauskas.

REKLAMA

A.Paulauskas nuo 1990 iki 1995-ųjų vadovavo Generalinei prokuratūrai, 1995-1997 metais dirbo generalinio prokuroro pavaduotoju, 1997-aisiais buvo paskirtas vadovauti darbo grupei, tiriančiai J.Abromavičiaus žūtį, tačiau po kelių savaičių trukusio darbo ir generaliniu prokuroru tapus Kaziui Pėdnyčiai buvo atleistas.

REKLAMA

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu "Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.

Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.

Saugumo pareigūno žūtį parlamentarai be rezultatų tyrė ir 1997 metais. 1996-2000 metais Seimo daugumą buvo sudarę konservatoriai ir krikščionys demokratai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų