Metų pradžioje premjeras Andrius Kubilius gyrėsi, jog šiais metais pats svarbiausias Vyriausybės uždavinys bus nedarbo mažinimas. Kaip manote, ar A. Kubilius puolė skatinti verslą, naujų darbo vietų steigimą? Ne. A. Kubilius su savo parankiniais pradėjo įgyvendinti kitą programą – bedarbių išvarymą iš Darbo biržos ir iš Lietuvos.
Tai padaryti nėra taip jau sunku ir didelio proto nereikia. Pakanka visus bedarbius apšaukti nelegaliai dirbančiais, simuliuojančiais savo nedarbą ir į darbo biržą atėjusius tik dėl pašalpų, kitų socialinių lengvatų. Ne bedarbiai, o tiesiog plėšikai. Ir apskritai, būtų neblogai niekam nebemokėti bedarbio pašalpų – išmesti bedarbius iš Darbo biržos.
Tokią A. Kubiliaus nedarbo mažinimo programą puikiai atspindi š.m. liepos 27-ąją įsigaliojęs socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas, kuriuo buvo pakeistas Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas.
Akivaizdu, kad iš Darbo biržos bedarbius mėtant į gatvę, nedarbas šalyje sparčiai sumažės keliskart, o kaimuose bedarbių gali ir išvis nebelikti. Pavyzdžiui, gyventojai, įregistravę žemės valdą Žemės ūkio subjektų registre (deklaravę pasėlius), o tokių žmonių Lietuvoje yra apie 300 tūkstančių, negalės būti bedarbiai. Nei jie, nei jų šeimų nariai, partneriai. Labiausiai nukentės mažažemiai kaimo gyventojai ir jų šeimos nariai, nes išmokos už deklaruotus pasėlius sudaro apie 1,5 tūkst. litų per metus. Tai - tikri spąstai kaimo žmonėms.
Individualių įmonių, kurioms Juridinių asmenų registre yra suteiktas likviduojamos įmonės statusas, savininkai, įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje kaip darbo ieškantys asmenys ir pasirengę dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, tapę bedarbiais, vis vien privalės mokėti sveikatos draudimo mokestį.
Absurdu kvepia ir tai, kad vakarinėse ar neakivaizdinėse studijose studijuojantys asmenys negalės būti bedarbiai. Nes dar 2009 m. liepos 23 d. švietimo ir mokslos ministras savo įstatymu nustatė, kad nuolatinę mokymo ar studijų formą sudaranti studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 30 ir ne didesnė kaip 40 studijų kreditų per metus. Už mokslą teks mokėti, o bedarbiu būti negalės. Taip jaunas žmogus yra verčiamas atsisakyti mokslo, nes vien dėl studijų formos iš jo yra atimamos socialinės garantijos
Už menkiausią Darbo biržos reikalavimų nevykdymą – šalinimas iš bedarbių gretų. Praleisi tris Darbo biržos darbuotojo skambučius, lėksi iš bedarbių.
Skaudžiausia, kad žmonės taip praras ne tik bedarbio statusą, bet ir visas socialines garantijas, o vėl registruotis Darbo biržoje tokie asmenys galės tik po pusmečio. Visą tą pusmetį nei pats bedarbis, nei jo šeimos nariai neturės teisės gauti socialinių pašalpų, kompensacijos už buto šildymą. Visą tą pusmetį dar privalės mokėti po 72 litus ligonių kasai už kiekvieną pilnametį šeimos narį.
Iš ko jiems mokėti tuos mokesčius?
Sveiku protu nesuvokiamas elgesys savo Tautos atžvilgiu.
Ir pabaigai – šiek tiek statistikos iš Lietuvos Darbo biržos. Š. m. rugsėjo 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 319,8 tūkst. bedarbių arba 14,8 proc. visų darbingų šalies gyventojų – tai 0,5 procentinio punkto mažiau nei praėjusį mėnesį. Iš viso per paskutinį vasaros mėnesį įregistruota 17,8 tūkst. bedarbių – 30,6 proc. mažiau negu liepą. Vienok, tai joks Lietuvos Darbo biržos nuopelnas – veikiau pasekmė nuo š.m. liepos 28 d. pasikeitusios teisinės bazės, reglamentuojančios bedarbio statusą ir jo įgijimo bei netekimo sąlygas.
Taigi naujasis aprašas leis dirbtinai sumažinti bedarbių skaičių Lietuvoje, „pagerins“ Lietuvos Darbo biržos ir jos teritorinių skyrių veiklos statistinius duomenis. Tačiau žmonės, praradę viltį sulaukti bent minimalios valstybės pagalbos, kai jos reikia labiausiai, greičiausiai pasirinks emigraciją.
Šiais metais iš Lietuvos kiekvieną mėnesį vidutiniškai išvyksta 10 tūkstančių šalies gyventojų. Neabejoju, kad dalis jų – bedarbiai.
Ir tuomet norisi sušukti ir paklausti: kiek Lietuvos beliks po konservatorių ir liberalų valdymo?
