2012 metais užimtumo lygis Lietuvoje siekė 62,4 proc. Bendras Europos Sąjungos rodiklis yra kiek didesnis – 64,4 proc.
Kaip teigia socialinių reikalų ir darbo ministrė, yra kelios pagrindinės menko užimtumo Lietuvoje priežastys. 3 proc. Lietuvos ekonomikos augimas darbo vietų nekuria. Žmonių kvalifikacijos neatitinka darbo rinkos poreikių. Be to, Lietuvoje ir toliau dėl emigracijos mažėja darbo ištekliai. O pati užimtumo politika yra labai fragmentuota.
A. Pabedinskienė pažymi, kad ypač aukštas nedarbo lygis yra jaunimo tarpe. Nuo bendrų statistinių Lietuvos rodikliųs atsilieka kelios savivaldybės su didžiausiu nedarbu, pavyzdžiui, Ignalinos ir Alytaus. Čia nedarbo lygis siekia apie 20 proc. Mažiausias nedarbo lygis yra Neringoje, Trakuose, Klaipėdos rajone ir Vilniuje.
Ministrės pristatytos Lietuvos užimtumo politikos gairės 2014–2020 m. numato keturias pagrindines kryptis, kuriomis bus siekiama išspręsti šias problemas: bus skatinama verslo plėtra ir naujų darbo vietų sukūrimas; bus siekiama labiau pritaikyti darbo jėgos kvalifikaciją darbo rinkos poreikiams; bus siekiama maksimalaus esamų darbo išteklių potencialo išnaudojimo; bei bus bandoma integruoti visus užimtumo politikos aspektus į vieną.
Ministrė A. Pabedinskienė pateikia keletą siekiamų skaičių, tarp kurių svarbiausias – 150 tūkstančių naujų darbo vietų iki 2020 metų. Štai keletas kitų siekiamybių:
Tiesa, ministrė kol kas nekalba, kokiais konkrečiais veiksmais bus siekiami šie tikslai. Pasak jos, konkrečios priemonės ir atsakomybės programą turėtų papildyti birželio mėnesį.
