2010 m. sausio 28-29 dienomis teko dalyvauti tarpparlamentinėje konferencijoje Hagoje, kuri buvo skirta Europos sąjungos fondų įsisavinimo atskaitomybei ir atsakomybei gerinti bei didinti. Buvo svarstoma daug ir Lietuvai labai svarbių ir įdomių klausimų, dėl kurių mūsų šalyje, be jokios abejonės, dar ne kartą, ir ne du bus aktyviai diskutuojama: nacionalinių deklaracijų būtinumas, atsakomybės už europinių fondų panaudojimą pasidalijimas tarp Europos komisijos ir šalių narių bei daugelis kitų. Labai įdomi ir mums aktuali Europos audito rūmų nario Josef Bonnici iš Maltos nuomonė.
Skaitydamas savo pranešimą jis paminėjo, jog nemažai Europos sąjungos šalių narių, įsisavindamos Europinių fondų lėšas, susiduria su auditorių taip vadinamomis „klaidomis“, t.y. neapsižiūrėjimu arba piktnaudžiavimu. Šalių, kuriose tų „klaidų“ aptinkama daug, sąraše Lietuvos nėra, kaip beje jos nėra ir mažiausiai klystančių šalių sąraše. Tačiau dar ne tai mums svarbiausia.
Ponas J. Bonnici išsakė labai aiškią ir nedviprasmišką Europos audito rūmų bei Europos komisijos nuomonę, kad reikia griežtinti Europinių lėšų įsisavinimo kontrolę ir dažniau taikyti numatytą procedūrą netinkamai panaudotų lėšų grąžinimą į Europos sąjungos fondus. Bet ir šiuo atveju Lietuvai nebūtų nieko pražūtingo, jeigu ne Ignalinos atominė elektrinė!!!!!!!!
Europinių pinigų grąžinimas nėra baisi procedūra toms šalims, kurių nacionalinių biudžetų katile ES fondų lėšos sudaro tik nežymią dalį. Tačiau leiskite Jums priminti apytikslius Lietuvos biudžeto skaičius. Pajamos be Europos fondų apie trylika milijardų litų, su Europos lėšomis apie aštuoniolika milijardų litų. Tai reiškia, kad europinės lėšos sudaro apie 28% mūsų biudžeto pajamų, ir kiekvienas grąžintas litas ar euras gali tiesiogiai paveikti bet kurio iš mūsų gyvenimą.
2009 m. lapkričio 20d. Valstybės kontrolė paskelbė atlikto audito ataskaitą „Lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui naudojimas“. Joje minimi skaičiai bei faktai nebuvo labai plačiai viešinami, todėl mano pareiga dar kartą paminėti keletą šio patikrinimo metu paaiškėjusių esminių faktų.
Lietuva kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku turėjo įsteigti jungtinį komitetą, kuris Lietuvai turėjo suteikti galimybę turėti įtakos IAE uždarymo procesui bei padėti kontroliuoti šiam tikslui skiriamus finansinius išteklius. Tai nėra ir nebuvo padaryta. Tačiau atsakomybė dėl projektų įgyvendinimo tenka Lietuvos Respublikos institucijoms, kurios neadministruoja skiriamų lėšų. Paprasčiau sakant, mes esame atsakingi už kitų veiklą.
Užsienio konsultantų išlaidos 2001 2009 m. sudarė 37mln. eurų.
Projekto B1, arba laikinojo panaudoto branduolinio kuro saugyklos, skaičiuojamoji kaina buvo 80,5 mln. eurų. Maksimali sutarties kaina po paskutinio papildymo 193,5 mln. eurų. Pabrangimas nuo planuotos kainos 140%. Šis projektas dar iki šiol neužbaigtas. Baigimo darbai vėluoja 31 mėnesį.
Projekto B2/3/4, arba Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso, skaičiuojamoji kaina buvo 72,3 mln. eurų. Maksimali sutarties kaina po paskutinio papildymo 122,5mln eurų. Pabrangimas nuo planuotos kainos 69%. Darbus baigti taip pat vėluojama.
Dėl B1 ir B2/3/4 projektų įgyvendinimo vėlavimo ir kilusių nesutarimų tarp Ignalinos AE ir rangovo prireikė papildomų 5,2 mln. eurų išlaidoms už konsultacines paslaugas apmokėti bei seno tipo konteineriams pirkti.
Vėluojant projektų įgyvendinimui didėja eksploatavimo nutraukimo ir atominės elektrinės išlaikymo sąnaudos. Tai gali didinti IAE uždarymo finansavimo poreikį. IAE pateiktais skaičiavimais, jos išlaikymas 2010 m. kainuos apie 316 mln. litų. Jei darbai būtų atlikti laiku, ši suma būtų buvusi žymiai mažesnė.
Iš IAE uždarymo fondo buvo finansuojamas per Ignalinos miesto šventę vykęs šakočių kepimo čempionatas (tai jau ne valstybės kontrolės o spaudoje viešinti faktai). Skirta suma apie 50 tūkst. litų.
Prisiminus visus šiuos faktus reikėtų grįžti prie pono J. Bonnici pranešimo, kuriame jis kalba apie netinkamai panaudotus Europos fondų pinigus ir apie būtinybę juos grąžinti. Jau uždarius atominę elektrinę Europos audito rūmai šiemet atsiųs savo komandą aiškintis, ar lėšos buvo naudojamos tinkamai, kadangi didžioji jų dalis atkeliavo iš Europos. Deja, kaip jau minėjau, atsakomybė už jų panaudojimą tenka Lietuvai, t.y. visiems mums.
Kas atsitiks, jei auditoriai konstatuos, kad apie 42 mln. eurų, išleistų tarptautiniams ekspertams, buvo panaudoti ne pagal paskirtį ar ne tinkamai? Kas atsitiks, jei auditoriai nustatys, kad projektų B1 ir B2/3/4 kainos iššovė į kosmoso aukštumas, neturėdamos tam realaus pagrindo? Kas atsitiks, jei mes patys suvoksime, kad dėl kažkieno vykdyto akių dūmimo ir pinigų siurbimo operacijos mes ne tik mokėjome, bet dar ilgus metus mokėsime labai dideles sumas? Ir galų gale, kas atsitiks, jei bus nustatyta, kad Ignalinos AE uždarymo šakotis buvo ir yra labai neskanus?
Atsakymas labai paprastas o gi nieko nenutiks. Nuolankiai gražinsime į Europos katilą dėl kažkieno kaltės netinkamai panaudotas lėšas. Galbūt dėl to dar kartą sumažinsime pensijas, mamų, invalidumo ir dar visas kitas pašalpas, valdininkų algas, padidinsime kokį nors vartojimo (paprastų žmonių) mokestį, iš kur nors atleisime dar kokį 1000 žmonių ir ramiai sau toliau gyvensime. Nereikės klausti nei kas, nei ką padarė blogai, nes čia Lietuva, čia pačių kantriausių ir pačių taikiausių žmonių kraštas.
Mes paprasčiausiai toliau ramiai lauksime, kol kas nors kitas iškeps mums kokį nors dar skanesnį ir dar didesnį šakotį...
Andrius Mazuronis yra frakcijos Tvarka ir teisingumas narys
