Kantrūs mūsų tautiečiai, net labai kantrūs. Sako, mes Jums suteikėme laisvę, tik lyg ir niekas neprašė išlaisvinti ir nuo darbo. O tikrai, nuo darbo išlaisvino – jau atrodo, amžiams. Gamyklas sugriovė, naujų nestato ir rodos, nebestatys. Reikiamų specialybių, kurios ruoštų gerus specialistus, reikalingus investitoriam nėra. Mokslas tapo mokamu, o ir ruošiam ne tokius specialistus kurie ką nors gamintų, kurtų ir t.t. Darbininkiškų, rimtų profesijų Lietuvai visai nereikia; pagrindiniu darbininku beliko – pardavėjas. Algos ir pensijos mažiausios Europos Sąjungoje. Kantrūs, oi kantrūs lietuviai. O tie, kurie nebeturi kantrybės, spjauna ir išvažiuoja. Gal likę tokie kantrūs, kad bijosi. Įtariu, kad baimės šmėkla sklando po Lietuvą. Turime pretenduoti į Gineso rekordų knygą – už savo kantrybę.
Sąskaitos už šilumą, elektrą, kitas komunalines paslaugas išaugo fantastiškai, o mūsų broliukai lietuviukai – sukandę dantis pakeiksnoja ir tyli. Kur matyta tokia valstybė, kad žmogaus uždarbis arba pensija nepadengtų pagrindinių jo išlaidų: buto šildymo, karšto ir šalto vandens, elektros, dujų, kitų komunalinių paslaugų.
Tai tikra tiesa, o ne išgalvojimas, šios dienos realybė. Vien Vilniuje, kur ponai iš Rubikono konglomerato, dar A.Zuoko laikais, išsinuomavo normaliai dirbančius „Vilniaus šilumos“ tinklus, ir kainas už šilumą pakėlė iki nematytų aukštumų. Žmonės Justiniškių mikrorajone už trijų kambarių, 66 kv.metrų ploto butą už mėnesį vien šildymui turi mokėti 639 Lt, o už visas paslaugas – 897 Lt. Už dviejų kambarių, 46 kv.metrų ploto butą, Karoliniškių mikrorajone, vien už šildymą moka 345 Lt, viso – 600 lt, o Antakalnyje už keturių kambarių,100 kv.m. butą, suremontuotą, mūriniame name vien už šildymą mokama 1087 Lt, viso apie 1500 Lt per mėnesį.
Čia įdomi detalė: už kitas paslaugas mokama apie 134 Lt. Pagrindinė paslauga – šiukšlių išvežimas ir lyg – namo priežiūra. Šie keli pavyzdžiai akivaizdžiai įrodo, jog mūsų žmonės įvaryti į akligatvį. Juk be šių išlaidų yra ir masė kitų: medikamentai, transportas, vaikų mokslai, drabužiai, telefonas, internetas ir kaip ne keista – kartais reikia ir valgyti. Nebesuprantu: negi visi valdžioje patikėjo dabar dažnai rodoma reklama, kurioje moteriškei, maistui per dieną pakanka 3Lt? Vėl taikome į rekordininkus.
Oponentai tuoj pasakys – panašios kainos už šildymą ir kitose Europos šalyse. Bet ponai, kitur Europoje, ir atlyginimai, ir pensijos kitokios. O dabar mūsų algos dažniausiai 800 Lt, o pensijos, po sumažinimo, ir 700 Lt nesiekia.
Didžiausia problema, kad valdžios vyrai į tai net dėmesio nekreipia. Visi tyli – jie taip pat. Kodėl šilumos tinklai atiduoti privatininkui, kurio pagrindinis tikslas gauti kuo didesnį pelną, o jis nieko nekontroliuojamas lupa iš žmonių paskutinį kailį. Tai, ką daro Energetikos ir Kainų priežiūros komisija, yra tik buhalterinis darbas: patikrina jiems pateiktus skaičiavimus, truputį, dėl akių, sumažina ir patvirtina. O kas rimtai, iš pagrindų, pagal rimtą veiklos sąnaudų ir pajamų analizę atliko auditą, kol kas dar valstybei (o jos vardu – Vilniaus savivaldybei) prikalusiančiuose šilumos tinkluose. Kas ištyrė kiek realiai gaunama pelno, išsimokama atlyginimų, premijų. Kiek viduje prikurta įvairių tarpininkų – tam, kad realus pelnas būtų dirbtinai sumažintas ir t.t. Niekas, nieko panašaus nedarė ir nesiruošia daryti.
Pagrinde ką girdime, tai kalti rusai, nes brangsta dujos. Bet dujos tai brango, tai pigo, o šildymas tik brango. Ne visi žino, kad šilumą gaminančios įmonės, dalinai gamina ir elektrą, o visos sąnaudos nurašomos tik į šilumos gamybą. Tai gerai iliustruoja Kauno termofikacinės elektrinės pavyzdys. Ji jau keli metai kaip parduota, lyg tai, Gazpromui, bet tvarkosi ten Dujotekana, turinti vos 0,5% akcijų. Tikrai gerai tvarkosi. Už 2008 metus KTE turėjo nelabai daug – apie 350 000 Lt pelno. Už tai, kita jų įmonė (savininkai jau minėti) „Fortis energi“, kurioje dirbo tik du darbuotojai, parduodami KTE pagamintą elektrą į Rusiją, gavo nei daug nei mažai – tik 10 000 000 Lt pelno. Šį pelną po centuką, po lituką jiem sunešė kantrūs Kauno ir aplinkinių rajonų gyventojai. Tiesa Kaune dar liko neprivatizuoti perdavimo tinklai, kurie priklauso „Kauno energijai“. Tai atrodo, jog šie vyrukai jau pasiruošė juos perimti. O kodėl ne? Juk biznis garantuotas. Jis ne tik dvugubas – jis trigubas.
Juk matyt visi žinote, kad „Dujotekana“ parzituoja kaip tarpininkė importuojant dujas į Lietuvą, nors nei dujų, nei vamzdžių pati neturi. Be to Lietuva specialiai (bent taip buvo skelbta viešai) Gazpromui pardavė nemažai „Lietuvos dujų“ akcijų, kad mes gautume dujas be tarpininkų. Visai neseniai girdėjau didelį mūsų žurnalistų susirūpinimą, kad rusiškos dujos į Ukrainą papuola neskaidriomis korupcinėmis schemomis. Ponuliai, o kodėl nematote, kas po Jūsų nosimis daroma? Ar jau taip visus nupirko, kad net cyptelti bijotės? O jei kas abejoja, kad dujininkai išleidžia didžiules sumas žiniasklaidai papirkti, siūlau pasidomėti 2007 metais išviešintą Seimo NSGK parlamentinio tyrimo medžiagą, kurioje aiškiai įrodyta (pateiktas telefoninis įrašas), kaip žinomas dujininkų biznio bosas skundžiasi sūnui, kad žiniasklaida jį tuoj visai nurengs, kiek reikia jiems pastoviai mokėti. Tai tarp kitko yra ir žymiose VSD pažymose, kurių ik šiol negauna Seimas. Jūs vis galvojote, kad tai žmonių neliečia. Liečia ir dar kaip. Nes būtent vartotojai už viską sumoka: per brangų šildymą, elektrą, per dujininkų ir kitų ineresus tenkinančią valdžią. Nes gerai dirbančios Ignalinos AE uždarymas, tai nusikaltimas prieš visą Lietuvą. Bet kol lietuviai tokie kantrūs, jie galingi.
Ką galima ir reikia padaryti. Būtini masiniai, jei reikės ir ilgi, taikūs protesto mitingai Vilniuje ir visoje Lietuvoje. Besikuriančio Antrojo Lietuvos Sąjūdžio, dabar vadinamo Tautos Ateities Forumu (Sąjudžiu), inciatyvinė grupė jau jungianti kelis šimtus neabejingų Lietuvos žmonių paruošė siūlymus ką daryti, kad nors dalinai sustabdytume šį niekuo nepateisinamą žmonių skurdinimą.
Mes siūlome, o jei žmonės mus palaikys ir reikalausime:
1. Panaikinti bet kokius tarpinikus šilumos ūkyje, dujų įsigijime, elektros energijos pirkime ir visuose su monopolijomis, bei valstybinėmis lėšomis susijusiuose pirkimuose;
2. Sustabdyti, bet kokį tolesnį energetikos ūkio privatizavimą ir priimti reikalingus teisės aktus, kad jis priklausytų išskirtinai valstybei;
3. Pavesti Valstybės kontrolei:STT, FNTT, VMĮ atlikti greitą, bet griežtą auditą – inspekciją šilumos ūkyje. Rezultatus apibendrintai su vadovų algų dydžiais, tarpininkų schemomis, pelnais ir premijomis paskelbti viešai;
4. Vilniaus svaivaldybei iki sekančio šildymo sezono susigrąžinti šilumos tinklus į savo pavaldumą ir administruoti kaip savivaldybės įmonę;
5. Kauno savivaldybei, kartu su Energetikos ministerija, išnagrinėti Kauno temofikacinės elektrinės pirkimo sutarties nevykdymą iš Gazpromo pusės ir taikyti atitinkamas sankcijas (sutartis nevykdoma piktybiškai, neinvestuojant į KTE, kas numatyta sutartyje);
6. Įvertinant sunkius krizės padarinius, didžiulę bedarbystę, Vyriausybei ir Seimui nustatyti ribines šilumos kainas, kurios būtų subalansuotos su gaunamais atlyginimais ir pensijomis.
TAF(S) inciatyvinė grupė kviečia visas vartotojų teisių gynimo organizacijas, visas už žmonių teises kovojančias (o ne tik deklaruojančias) organizacijas, susivienijimus, kovo viduryje, bendromis pastangomis organizuoti mitingą Vilniuje, o vėliau ir kituose šalies miestuose. Koordinaciją siūlome vykdyti per mūsų internetinį portalą www.taf.lt, kur sukursime specialų puslapį. Mes nebegalime tylėti ir pasyviai stebėti, mes kviečiame veikti.
Algimantas Matulevičius, Pilietinės demokratijos partijos pirmininkas
