Antakalnio kapinėse antradienio popietę pagerbtas prieš dvejus metus miręs prezidentas Algirdas Brazauskas. Nors rūškanas dangus iš pradžių privertė prie kapo susirinkusiuosius slėptis po skėčiais, tačiau vėliau, simboliškai, vis dėlto šyptelėjo keli saulės spinduliai.
Garbingi svečiai
Prie prezidento kapo nešini gėlėmis atvyko daug garbingų svečių. Pirmoji pasirodė prezidento žmona Kristina Brazauskienė su artimaisiais. Vėliau A. Brazauską pagerbė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, parlamentarai Česlovas Juršėnas, Audrius Butkevičius, Julius Sabatauskas, Agnė Zuokienė, Juozas Olekas ir daug kitų.
Netrukus prezidento kapas jau buvo nuklotas baltomis rožėmis ir lelijomis. Iš viso prie kapo susirinko apie 80–90 žmonių. Pagarbą taip pat atidavė Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopa.
Didis žmogus
Prie A. Brazausko kapo kalbėjęs Č. Juršėnas teigė, kad šiandien stovima prie didžio žmogaus kapo ir mąstoma apie jį patį ir jo nuveiktus darbus.
„A. Brazauskas sujungė dvi epochas. Jis stengėsi, kad Lietuvai būtų lengviau pereiti iš vienos kokybės į kitą. Prisimenu, kaip jis džiaugėsi, kai galėjo pasirašyti Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą dokumentus. Per 25 metus šis didžiavyris labai daug padarė Lietuvai. Svarbiausia, jis buvo žmogus. Buvo akimirkų, kai jis klydo, bet tuo ir tapo išskirtine asmenybe, nes tas savo klaidas pripažindavo. A. Brazauskas buvo mūsų visų ir visos Lietuvos žmogus. Todėl jo mirtis virto didžiule netektimi visai tautai. Prezidente, mes prisiminsime, ko mus mokei. Ir eisime tuo keliu, kurį tu brėžei ir kuriuo pats dar visai neseniai ėjai“, – kalbėjo Č. Juršėnas.
Teisingas kelias
Prie kapo žodį taręs kunigas Sigitas Sudentas pabrėžė, kad praėjo antri metai, kai miega šis didis žmogus, tačiau jo atminimas iki šiol išlikęs daugelio žmonių atmintyje.
„Algirdas atidavė save Lietuvai. Jis nieko nekaltino, bet stengėsi sujungti mūsų šalį. Gyvenimo pabaigoje jis labai kentėjo, bet visą laiką išliko orus. Jis labiausiai vertino draugystę. Algirdas suprato, kad ne auksas ar deimantai, o draugystės yra didžiausias turtas. Kiekvienam iš mūsų verta gyventi, dėl ko gyveno A. Brazauskas, nes jo pasirinktas kelias buvo teisingas. Išsaugokime A. Brazauską savo širdyse“, – pasakojo S. Sudentas.
