Ar tikrai lietuviški bebrai ketina nuversti A. Lukašenkos režimą? Ironiškos apžvalgininko pastabos.
Suraukę kaktas nuo visų negandų, liūtų riaumojimo ir NATO ginklų žvangesio – nusišypsokime. Tam yra pagrindo, nors informacijos gana rimtos.
„Interfax“ praneša, kad A. Lukašenkos režimui rimtai grasina... lietuviški bebrai. Iš karto perspėju, kad tokią išvadą padariau pats, kai perskaičiau šios ir „Telegraf“ naujienų agentūrų pranešimus. Juose tvirtinama, kad Baltarusija apkaltino Lietuvą, jog jos bebrai užtvindo valstybių pasienį ties Kotros upe.
Darbštuoliai bebrai per šią upę pastatė tokias užtvankas, kad jos užtvenkė didžiulius dviejų valstybių pasienio plotus – nei praeisi, nei pravažiuosi. Kotros upė tėra tik 35 kilometrų ilgio ir 6 metrų pločio, bet tokiu šiltu žiemos metu gana vandeninga. Specialistai ir baltarusių pasieniečiai laužo galvas, kieno bebrai daro tokią žalą. Baltarusijos landšaftinio draustinio „Kotra“ vyriausiasis specialistas Stanislavas Berbolis įsitikinęs, kad darbštieji statybininkai traukia iš Lietuvos teritorijos, kur jie veisiasi jau 30 metų. Jis teisina Baltarusijos bebrus, kurie „tik nežymiai“ padėjo lietuviškiesiems. Pastarųjų ekspansija kelia nerimą Minskui, nes graužikai šaliai pridaro tikrai nemažai žalos. „Telegraf“ praneša, kad spalio mėnesį bebrų pastatyta užtvanka Molodečno rajone užtvėrė kelius, ir gyventojai negalėjo pasiekti kaimyninių gyvenviečių.
Bebrų problema Baltarusijoje gal ir ne politinė, bet gana rimta. Karas su bebrais čia buvo paskelbtas prieš pustrečių metų. Padaryta tik tiek, kad jie išbraukti iš Raudonosios knygos ir pervesti į medžiojamų gyvūnų kategoriją. Dabar registruojama apie 45 tūkstančiai šių gyvūnų. Šalis viena iš nedaugelio pasaulyje, kur šaudyti bebrus draudžiama. Juos galima gaudyti tik kilpomis ir kitomis besaikio žiauraus naikinimo nesukeliančiomis priemonėmis.
Kaimynai susiduria su kita rimta problema, kai reikia pastatytas užtvankas išardyti. Tai be galo sunku, ir graužikai išvalytoje vietoje per naktį vėl pastato savo būstą. Susitarti su lietuviais dėl šių darbų irgi nelengva. Pastebėta, kad ten, kur didelė bebrų populiacija, nyksta elniai, briedžiai, stirnos. Kartais jie grasina ir žmogui. Prieš keletą metų Gardino srityje bebras užpuolė fermos darbuotoją.
Išjudinti A. Lukašenkos režimą lietuviai ketina ir ... nepakeliama smarve. Šiuos kėslus demaskavo ne Minsko žvalgai, o pats Vilniaus meras. Jis nuvyko į Šalčininkų rajoną, Baltarusijos ir Lietuvos pasienį, ir, netverdamas dvoku, sklindančiu keturių kilometrų atstumu nuo pasienio riboženklių, pareiškė, kad dėl jo gali kilti tarptautinis skandalas. Pasirodo, smirdintis dumblas atvežamas iš Vilniaus ir verčiamas prie Baltarusijos sienos. Vyraujantis vakarų vėjas (vėl – Vakarų!) dvoką gali nunešti net iki Minsko…
Prisimenant, kaip neseniai baltarusiai protestavo prieš lietuvių planus šiame pasienyje laidoti radioaktyvias atliekas iš Ignalinos atominės elektrinės, nesunku suprasti, iš kur toks A. Lukašenkos nepasitenkinimas. Jis kilo visai ne dėl to, kad Lietuva prisiglaudė po ES ir NATO skėčiais, kad užtaria baltarusių opoziciją, nuolat kritikuoja „paskutinę diktatūrą Europoje“.
Mažieji kaimynai turi subtilesnių ir išradingesnių būdų, kaip pakenkti A. Lukašenkos režimui.
