Vyriausybė, sulaukusi priekaištų lavinos, jau taiso Antikrizinį planą. Premjeras Andrius Kubilius, vakar dalyvavęs Baltijos televizijos ir „Lietuvos žinių“ laidoje „Svarbus pokalbis“, tikina, kad ministrų kabinetas sutinka tartis, tačiau nežada daryti nuolaidų.
„Tai nėra nuolaidos - tai mūsų pačių įsipareigojimas ištaisyti klaidas. Nereikia įsivaizduoti, kad klaidos taisomos tik tada, kai kas nors ateina ir pareikalauja“, - pareiškė premjeras A.Kubilius.
Natūralus nepasitenkinimas
- Vyriausybė praėjusią savaitę susitarė su smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovais taisyti kai kuriuos jų veiklą liečiančius Antikrizinio plano punktus - dėl to atšauktas šiandien turėjęs vykti mitingas. Tačiau manoma, kad žmonės prie Seimo vis tiek susirinks.
- Žmonės pagal įstatymą turi teisę rinktis, bet aš negaliu atmesti ir versijos, kad kai kuriems politikams labai norisi sumaišties. Palieku tai jų sąžinei.
Mūsų pozicija labai paprasta: padėti Lietuvai, visiems jos žmonėms išgyventi šį ne itin lengvą laikotarpį. Galime ilgai aiškintis, kodėl Lietuvos ekonomika atsidūrė tokioje padėtyje, kuri kasdien prastėja. Galime kalbėti, kiek tai lemia pasaulinė situacija, kiek - ankstesnių vyriausybių galbūt nelabai apgalvoti žingsniai. Tačiau dabar svarbiausia - imtis veiksmų, leisiančių išgyventi šiuos kelerius metus.
2011-ieji jau bus, kaip vadinu, mūsų pergalių metai: turime laimėti Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą, tuo metu, kaip rodo turima informacija, ir ekonomika atsigaus.
- Jūsų rėmėja laikoma eurokomisarė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė, kad dabartinė Vyriausybė padarė didelę politinę klaidą: praleido progą sudaryti gerą įspūdį apie savo pirmuosius darbus. Komisarė ypač kritikavo smulkųjį verslą reglamentuojančias įstatymų pataisas ir sakė, kad pinigai, kurie būtų surinkti jas priėmus, neatpirks žalos, padarytos visuomenei ir Vyriausybės įvaizdžiui.
- Ne kartą esu kartojęs: priimant tokį didelį įstatymų paketą tikrai buvo netikslumų. Mes juos pasirengę taisyti - tai sakėme dar prieš sausio 16-osios mitingą.
Tačiau problemos, mano manymu, yra šiek tiek didesnės nei viena ar kita klaida. Jau sutikdamas užimti premjero postą aiškiai žinojau, kad populiarumas tikrai bus tas dalykas, kuriuo neteks labai ilgai rūpintis. Visiškai akivaizdu, kad situacija - tiek Lietuvos, tiek daugelio kitų valstybių - yra pakankamai sudėtinga. Visiškai akivaizdu, kad ir padėtis, ir sprendimai tikrai nesuteikia populiarumo.
Žmonių nepasitenkinimas tiek Vyriausybės, gal ir klaidingais, sprendimais, tiek ir bendra padėtimi - visiškai natūralus. Tačiau ar tai reiškia, jog reikia sustoti ir neįgyvendinti kitų plano dalių, kurios labai reikalingos tam, kad šiuos metus išgyventume su mažiausiais nuostoliais?
Susitarimai - ne nuolaidos
- Prieš kelias savaites, prezidentui vetavus siūlymą mažinti į privačius fondus pervedamą pensijų dalį, pareiškėte, kad tokiu atveju teks arba didinti gyventojų pajamų mokestį, arba mažinti pensijas. Kaip žadate lopyti dėl nuolaidų smulkiesiems verslininkams biudžete atsirasiančias skyles?
- Mes jokių nuolaidų nedarėme. Susitarėme, kaip toliau kartu dirbsime.
- Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovai kėlė labai aiškius reikalavimus: peržiūrėti mokesčių įstatymų pakeitimus, nes pagal naująją tvarką jiems tektų atiduoti daugiau kaip 60 proc. pajamų. Ar ketinate priimti konkrečius sprendimus?
- Kalbėjomės, labai aiškiai identifikavome netikslumus ir sutarėme, kad juos reikia taisyti. Tai nėra nuolaidos - tai yra mūsų pačių įsipareigojimas ištaisyti klaidas. Nereikia įsivaizduoti, kad klaidos taisomos tik tada, kai kas nors ateina ir pareikalauja.
- Neseniai jūs nustebote sužinojęs, kad pagal planą, skaičiuojant gyventojams neapmokestinamąjį minimumą, į bendras pajamas bus įtraukiamos ir dirbančių pensininkų pensijos. Ar plane gali būti daugiau jums nežinomų dalykų?
- Gyvenimas labai dažnai pats parodo, kaip veikia vienas ar kitas įstatymas. Ministrų pasitarime kalbėjome ir apie dirbančių pensininkų problemą. Manome, kad šiuo etapu reikėtų pensijas išbraukti iš pajamų, nuo kurių skaičiuojamas neapmokestinamas dydis, paketo. Tačiau taip pat svarstoma, kad jos gali jame likti.
- Ar jūs tikrai žinote Antikrizinio plano detales?
- Tikrai žinau vieną esminį dalyką, kurį labai dažnai pamiršta ir žiniasklaida, ir visuomenė. Pagrindinis dalykas yra 5 mlrd. litų, kuriais mums pavyko sumažinti biudžeto deficitą. Jeigu nebūtume to pasiekę, jau šiandien negalėtume išmokėti pensijų, atlyginimų mokytojams. Nuo to priklauso visos valstybės finansų stabilumas. Mums pirmajame etape pavyko pasiekti pagrindinį rezultatą - stabilizuoti valstybės finansus. Dabar pradedame įgyvendinti verslo skatinimo planą.
Lietuva - kitokia
- Analitikai tvirtina, kad krizės sąlygomis šalies ekonomiką reikėtų gelbėti ne balansuojant biudžetą, o valstybės jėgomis kuriant darbo vietas ir skatinant vartojimą. Taip elgiasi daugelis Europos šalių. Kodėl Lietuva pasirinko kitą kelią?
- Kitaip nei, sakykime, Vokietijai, mums didesnis biudžeto deficitas būtų katastrofa. Tai labai aiškiai yra pasakę ir Europos Komisija, ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Ta pati Vokietija vis dar turi nemažai galimybių skolintis tarptautinėse rinkose ir finansuoti savo deficitą. Mes tokių galimybių šiuo metu turime minimaliai. Reikia prisiminti, kad, be deficito, kurį sumažinome 5 mlrd. litų, šiais metais reikės refinansuoti 3 mlrd. litų anksčiau paimtų paskolų. Jeigu to nesugebėsime padaryti, Lietuva paprasčiausiai bankrutuos.
- Lietuvos sprendimas sukti biudžeto reguliavimo keliu yra ta sąlyga, kurią paprastai kelia TVF, teikdamas šaliai paskolą. Kodėl tokiu atveju jo paslaugomis negalime pasinaudoti jau dabar?
- TVF labai gerai žino, kad biudžeto stabilumas yra valstybės ekonomikos stabilumo pagrindas. Antra, skolinimasis iš TVF turi ne tik pranašumų, bet ir trūkumų. TVF skolina didesnes sumas tik tada, kai į jį kreipiamasi kaip į paskutinį gelbėjimosi šaltinį. Tada tenka pripažinti, kad esi bankroto padėtyje. Latvija, Vengrija, kurios buvo priverstos kreiptis į TVF, viena vertus, gauna pinigų, antra vertus - labai daug praranda.
- Finansų ministras Algirdas Šemeta pareiškė, kad šį mėnesį planuotas biudžetas nebus surinktas, ir neatmetė galimybės, kad po kelių mėnesių teks kreiptis į TVF.
- Tikrai negalime atmesti to varianto. Sunku prognozuoti, kaip klostysis Lietuvos ir pasaulio ekonominė situacija. Dirbame keliomis kryptimis. Esame parengę 4 mlrd. litų vertės ekonomikos skatinimo planą. Jei pasitvirtins, kad į biudžetą pajamų nesurenkame, turėsime įgyvendinti kitą planą: spręsti, kaip subalansuoti biudžetą, mažinti išlaidas. Trečias punktas - kaip garantuoti Lietuvoje veikiančių finansinių institucijų stabilumą.
- Jūsų kuriamas ekonomikos gelbėjimo planas jau vadinamas Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų gelbėjimo planu.
- Tai klaidingas supratimas. Ekonomikoje yra trys problemos, kurios, jų neišsprendus, gali visus mus nuversti ant šono. Tai - valstybės finansų sistemos stabilumas, visiškai išsekusi kreditų upė ir mūsų bankų stabilumas.
Nesakau, kad mes bankus ypač gelbėsime ar kad šiuo metu turime ypatingų problemų, bet faktas, kad šiam klausimui turime skirti daugiau dėmesio. Tikrai nesutinku su tais, kurie lyg ir paniekinamai sako, kad Vyriausybė rūpinasi bankais. Turime rūpintis! Nes jei atsiras problemų, bus labai blogai.
Pasitiki partneriais
- Abejonių Antikriziniu planu reiškia ne tik opozicija. Skeptiškų balsų girdisi ir jūsų vadovaujamoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų stovykloje. Ar tai nesudarys papildomų sunkumų?
- Jei pavartytume žiniasklaidos archyvus, turbūt kiekvienų metų spaudoje rastume publikacijų, kad partijoje kyla abejonių dėl pirmininko veiklos ar priimamų sprendimų. Tai - normali būsena.
Nematau didesnių problemų nei koalicijoje, nei partijoje. Tai, ką pavyko patvirtinti pačioje darbo pradžioje, tas pirmasis priemonių blokas, skirtas krizei suvaldyti, yra didelis dalykas. Jis unikalus visoje Lietuvos istorijoje. Tai, kad koalicija sugebėjo jį patvirtinti, įrodo, kad tarp partnerių, kaip ir partijoje, viskas gerai.
- Jums ir pačiam turbūt teko girdėti svarstymų, kad po pavasarį vyksiančių prezidento rinkimų bus bandoma jūsų partiją išstumti iš valdančiosios koalicijos?
- Tam ir yra opozicija, kad visą laiką bandytų ieškoti valdančiųjų silpnų vietų. Esu įsitikinęs, kad vienintelė priemonė, kurios galime imtis - darbas. Aštuonerius metus užsitęsęs socialdemokratų valdymo stagnacinis laikotarpis tikrai baigėsi.
Jurga Tvaskienė
