Tautos palankumo visuomenės veikėjams reitingo aukščiausiojoje pozicijoje spalio mėnesį – prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai jau įprasta, kaip įprasta ir tai, kad paskutiniojoje pozicijoje – Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA ir dienraščio „Respublika“ užsakymu spalio 21–27 dienomis atliktos apklausos duomenimis, teigiamo vertinimo viršūnėje senokai įsikūrusią valstybės vadovę D. Grybauskaitę 85 proc. dalyvių įvertino palankiai.
Palankiai įvertintas ir dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs Valdas Adamkus, sulaukęs 59 proc. respondentų teigiamų atsiliepimų.
Seimo pirmininkę Ireną Degutienę palankiai įvertino 57 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Seimo opozicijos lyderį Socialdemokratų partijos vadovą Algirdą Butkevičių – 51 proc. apklaustųjų.
Spalio mėnesį 88 proc. respondentų apie Ministrą pirmininką A. Kubilių atsiliepė nepalankiai. Daugiau nei pusė viešosios nuomonės apklausos dalyvių nepalankiai įvertino ir Seimo narį Arūną Valinską – 78 proc. neigiamų atsiliepimų, europarlamentarą Vytautą Landsbergį – 76 proc.
Pasitikėjimo labiausiai nusipelno ugniagesiai, Seimas – jo nevertas
Baigiantis spaliui Lietuvos gyventojai labiausiai pasitikėjo ugniagesiais gelbėtojais. Pasitikėjimą jiems deklaravo devyni iš dešimties respondentų. Taip pat devyni iš dešimties apklaustųjų minėjo ir tautos išrinktuosius, tačiau šiems išsakė nepasitikėjimą.
Lietuvos gyventojai labiausiai pasitikėjo Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba – 90 proc. teigiamų atsiliepimų, Prezidento tarnyba – 73 proc., Bažnyčia – 67 proc., krašto apsauga – 61 proc., Lietuvos žiniasklaida – 57 proc., Konstituciniu Teismu – 54 proc.
Kaip ir anksčiau, labiausiai buvo nepasitikima Seimu. Beveik devyni iš dešimties – 87 proc. – respondentų negailėjo kritikos parlamentarams.
Vyriausybei šioje viešosios nuomonės apklausoje taip pat kliuvo. Ja nepasitikintys teigė aštuoni iš dešimties apklaustųjų – 79 proc. Daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų nepasitikėjo ir teismais – 70 proc., prokuratūra – 67 proc., komerciniais bankais – 59 proc.
Sėkmės gali tikėtis keturios partijos, konservatoriai – mažiausiai
Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę spalio mėnesį, parlamento mandatus būtų pasidalijusios keturios politinės partijos – Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo bei konservatoriai su krikščionimis demokratais.
Tačiau dabartinių valdančiųjų – konservatorių – džiaugsmas, palyginti su kitomis minėtomis partijomis, būtų mažiausias. Jiems rinkėjų valia vietų Seime tektų mažiausiai.
Apklausos duomenimis, jeigu Seimo rinkimuose būtų dalyvavę visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, daugiausiai jų būtų balsavę už Socialdemokratų partiją – 21 proc.
Darbo partiją būtų palaikę 16 proc. potencialių rinkėjų.
Tvarkos ir teisingumo partija, kurią spalį būtų parėmę 8 proc. rinkėjų, liktų trečia. Ketvirtosios pretendentės į Seimą – Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų – rinkimų reikalai būtų buvę prastesni. Už ją spalio pabaigoje būtų balsavę 5 proc. šalies gyventojų. Tai būtų vienu procentu mažiau nei rugsėjį, ir to pakaktų, kad partija atsidurtų prie nepatekimo į Seimą ribos.
Kitos partijos nesurinktų 5 proc. ir į Seimą nepatektų.
