Jau yra suformuotos šešios grupės, kurių veikla apytiksliai atitinka ministerijų veikos sritis. Taip pat jau ir pasiskirstyta, koks politikas už kokią grupę būtų atsakingas. Sąrašas nėra netikėtas, nes konservatoriai į šešėlinius ministrus „deleguoja“ Seimo narius, kurie yra arba buvę tų sričių ministrai, arba vadovavo už šias sritis atsakingiems Seimo komitetams.
Šešėlinis ministrų kabinetas
Buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys vadovaus ekonomikos grupei, kuri apima finansų, ūkio, energetikos ir susisiekimo sritis), buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius – aplinkos ir žemės ūkio grupei, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis – užsienio reikalų ir krašto apsaugos grupei, buvęs švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys bus atsakingas už švietimo ir kultūros sritį, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys – už socialinę ir sveikatos apsaugos grupę, o buvęs teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Stasys Šedbaras – už teisės ir vidaus reikalų grupę.
Vertindamas konservatorių potencialiai surinktą šešėlinių ministrų komandą, politologas Algis Krupavičius prisipažino, kad jo pirminė reakcija buvo šešėlinių ministrų autoriteto politikoje buvimas arba ne. „Šiuo atveju vaizdas šiek tiek prieštaringas, vieni, matyt, tikrai autoritetą turi, kiti šiuo požiūriu autoriteto kriterijų netenkintų, juo labiau kai kurie iš jų užėmė ministrų postus. Šešėlinė Vyriausybė yra partijos galimybė atnaujinti savo atstovus, lyderius, įtraukti naujus veidus. Šiuo atveju naujų autoritetingų veidų šešėliniam kabinete yra per mažai“, – svarstė jis.
Paklaustas, kokiu atveju galima bus teigti, kad šešėlinė Vyriausybė buvo sukurta sėkmingai, pašnekovas dar kartą pabrėžė konkrečių politinių siūlymų svarbą.
„Kai mes matysime, kad parlamentaras Jonas arba Petras bus išties šešėlinis ministras ir tose srityse teiks konkrečius politinius siūlymus ir tą darys nuolat, ir tai bus pagrindinis kalbėtojas tam tikromis temomis nuo opozicijos, kuris koordinuos politiką. Jei Petras bus šešėlinis ūkio ministras, jis turės koordinuoti visą opozicijos partijų politiką ūkio klausimais, jeigu Jonas bus ministras švietimo ir mokslo srityje, jis turėtų teikti siūlymus nuo opozicijos partijų švietimo ir mokslo srityje. Dviračio nereikia išrasti – šešėlinė Vyriausybė veikia labai gerai Didžiojoje Britanijoje ir pagal tokį modelį turėtų elgtis Lietuva“, – atsakė jis.
Kandidatai nestebina
Politologas Alvidas Lukošaitis patį šešėlinės Vyriausybės faktą nesiėmė vertinti vienareikšmiškai blogai arba gerai. „Iš principo nieko blogo nematau, toks faktas, jo paskelbimas, diskutavimas – labiau į gerą, nei į blogą pusę, žmonės turi tam tikrą supratimą, gauna tam tikrus orientyrus, struktūruojasi Vyriausybė, ir opozicinių, ir pozicijoje esančių partijų veikla. Pastangos kontroliuoti, sekti, domėtis politika, ruoštis grįžimui į valdžią – visa tai gerai“, – svarstė jis.
A. Lukošaičio nuomone, teigiamas dalykas yra ir tas, kad tam tikri opozicijoje esantys lyderiai ruošiasi prisiimti tam tikrą atsakomybę, bando įgyti ir puoselėti, auginti savo autoritetą, kompetenciją.
Vertindamas pavienius šešėlinius ministrus, jis atkreipė dėmesį, kad visada galima rasti tinkamesnių kandidatų, tačiau svarbiausia yra žmogaus politinis pasiruošimas ir politiko kompetencija, o tokie dalykai, kaip išsilavinimas ir t. t. turėtų būti vertinami vėliau.
Jo manymu, D. Kreivys, K. Starkevičius, A. Ažubalis, V. Stundys ir S. Šedbaras – žmonės, kurių politinė kompetencija atpažįstama ir yra suprantama, kodėl buvo pasirinktos būtent jų kandidatūros.
Tiesa, R. J. Dagio kandidatūra, anot A. Lukošaičio, gali sukelti įvairių reakcijų. „Yra tam tikri santykiai ir su valstybės vadove, tam tikri įvertinimai yra buvę, šioje vietoje būtų tam tikras jautrumas. Visi kiti – nėra jautrūs dalykai, suprantami, atpažįstami, prognozuojami, su svoriu, nemanau, kad jie prasčiau pasiruoštų šioms pareigoms, būdami šešėlyje, negu bet kuris kitas“, – teigė jis.
Svetimos sistemos elementas
Politologas sutiko su nuomone, kad sunku logiškai paaiškinti tokią instituciją, kaip šešėlinė Vyriausybė, kuri yra labiau svetimos sistemos atributas, būdingas dvipartiniuose parlamentuose.
„Politikų uždavinys – kaip paaiškinti žmonėms tokį lietuvišką „išradimą“, kaip šešėlinė Vyriausybė Lietuvoje“, – teigė jis ir pabrėžė, kad tokius „šešėlinius“ bandymus daugiapartinėse sistemose dažniausiai ištąso koaliciniai susitarimai ir būna tam tikrų nusivylimų.
Pašnekovas akcentavo, kad konkrečias pavardes vertinti dar anksti, tačiau ir stebuklų neverta tikėtis: „Ant balto žirgo niekas iš dangaus nenusileis. Turime tai, ką turime: aukštus politikus, kurie pretenduoja į aukštas pozicijas – ministrų rango, turime jau visuomenei žinomus politikus, atpažįstamus, suprantamus, taip ir turi būti“.
Anot A. Lukošaičio, nors toks išradimas kaip šešėlinė Vyriausybė ir susiduria su atmetimo reakcija, verta atkreipti dėmesį, kad jis pritrauks daugiau diskusijų ir duos daugiau signalų žmonėms.
Alternatyva dabartinei Vyriausybei?
Politologas Mažvydas Jastramskis nesiėmė vertinti konkrečių asmenybių, tačiau bendrame Lietuvos politinės kultūros kontekste šią idėją pavadino teigiama. „Tokia iniciatyva parodo, kad opozicija ne tik galvoja pradėti urmu kritikuoti Vyriausybės darbus, bet ji rodo iniciatyvą rodyti tam tikrus pasiūlymus, labiau konkretizuoti kritiką, būtent tam tikroms konkrečioms sritims“, – komentavo jis.
Kita vertus, M. Jastramskio nuomone, šešėlinė Vyriausybė gali tapti kaip alternatyva dabartinei Vyriausybei. „Negalima sakyti, kad tai neįmanomas variantas. Pasitaiko pas mus, kad valdančios koalicijos sužlunga. Tačiau ne visi konservatorių siūlomi kandidatai galėtų tapti Vyriausybės nariais. <...> Bet sakykime, jeigu keistųsi valdančioji koalicija, visai įmanoma, kad dalis jų taptų“, – svarstė politologas. „Tai tam tikra siekiamybė, ko galima tikėtis iš kitos partijos kituose rinkimuose“, – pridūrė jis.
M. Jastramskis pabrėžė, kad Lietuvoje apskritai neturime absoliučios daugumos, o dabartinė partijų konfigūracija parodo, kad yra susiformavusios dvi reikšmingos politinės jėgos – du koalicijų formavimo poliai – konservatorių ir socialdemokratų. „Šios šešėlinės Vyriausybės pasiūlymas nėra iš oro, neturintis nieko bendro su galimybėmis. Jeigu šioje ar kitoje kadencijoje būtų formuojama Vyriausybė, konservatoriai tikriausiai į ją įeitų, o siūlomi kandidatai iš šešėlinių ministrų taptų realiais ministrais“, – įvairius scenarijus dėliojo politologas.
Viešųjų ryšių akcija
Tiesa, viešojoje erdvėje jau pasirodė ir nuomonių, kad visas šis šešėlinės Vyriausybės kūrimo bandymas – tai konservatorių viešųjų ryšių akcija. M. Jastramskis teigė, kad sunku įvertinti, nuoširdūs ar nenuoširdūs konservatorių norai slypi už šių ketinimų, nes net ir pačios partijos nežino, ką kiekvienas jos narys galvoja.
Tačiau atsakydamas į klausimą, ar tai galėtų būti viešųjų ryšių akcija, politologas pabrėžė, kad visa politika yra tarsi viešųjų ryšių akcija.
„Apskritai politikoje, kalbant apie įvaizdžio formavimą, savo perteikimą elektoratui tam tikros idėjinės, vertybinės žinios, sunku rasti dalyką, kuris nebūtų viešųjų ryšių akcija, tai yra matoma, apskritai visa politika yra viešųjų ryšių akcija – tam tikra prasme, nes tai viešas, matomas dalykas, tai nėra privatus sektorius, kur nieko nematome“, – reziumavo jis.
Taip pat skaitykite:
A. Kubiliaus šešėlinė Vyriausybė: kas laukia Lietuvos?
