Kas atidžiau seka Seimo darbą, tikriausiai pastebėjo, kad gruodžio 9 dieną naujų mokestinių įstatymų projektai pasipylė kaip iš gausybės rago. Tai būsimieji įstatymai, reglamentuojantys mokesčius už transporto priemones, nekilnojamąjį turtą, gyventojų pajamas, o taip pat projektai liečiantys Mokesčių administravimo įstatymo atskirų straipsnių pakeitimus. Visų šių naujai registruotų projektų autoriai iškilūs Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai. Na ir kas čia blogo sakysite. Ogi nieko, išskyrus tai, kad projektai pateikiami gerokai įpusėjus 2012 metų biudžeto svarstymams ir atsirado Lietuvoje prasidėjus mėnulio pilnačiai.
Kad pastarasis veiksnys tikrai turėjo nemenką įtaką šiems projektams rastis, matosi geriau susipažinus su jų esme.
Kaip taikliai iš Seimo tribūnos pastebėjo Finansų ministrė I. Šimonytė, apie kiekvieno naujo mokesčio įtaką šalies ekonomikai ir jos biudžetui galima spręsti iš jo bazės ir dizaino. Auksiniai žodžiai. Tik ar jų laikosi savo konstrukcijose minėti projektų autoriai? Antai Mokesčio už transporto priemones įstatymo projekte nurodoma, kad mokesčio objektas yra automobiliai, kurių didžiausioji leidžiama masė yra ne didesnė kaip 3500 kg. ir kurių vidaus degimo variklio galia yra didesnė arba lygi 150 kilovatų, o mokesčio tarifas yra 0,5 lito už vieną kilovatą vidaus degimo variklio galios per mėnesį. Žinant, kad autoriai valstybės biudžetą šiuo mokesčiu planuoja papildyti vos 38 mln. litų ir pavarčius transporto priemonių registro statistinius duomenis gan nesunkiai nustatysime, kad daugiausiai bus apmokestinta vos 2-3 procentai lengvųjų ir dalis krovininių transporto priemonių. Štai tau ir bazė, apie kurią kalbėjo finansų ministrė, ir įtaka biudžetui, kuri yra nykstamai menka. Tai ar verta siūlyti tokį mokestį ir dar aiškinant, kad buvo pasiremta Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijomis? Tai visiška netiesa. Tokio absurdiško „dizaino“, kaip įvardija finansų ministrė, mokesčio Tarptautinis valiutos fondas nesiūlė nei Latvijai ir net šalia Afrikos saloje esančiai nedidelei Mauricijaus valstybei, o ką bekalbėti apie Lietuvą. Be to projekto autoriai praleido gerą progą patylėti dėl Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijų šioje srityje. Visi puikiai prisimename, kaip mums dar visai neseniai buvo kalama į galvą, kad fondo rekomendacijos aplamai, o taip pat ir dėl automobilių apmokestinimo mums nepriimtinos ir todėl mes, drąsi tauta, nesiskolinsime iš šio fondo, nepaklusime jo diktatui, o skolinsimės 3 kartus brangiau tarptautinėse rinkose. Tai kas pasikeitė per mėnulio pilnatį ir kas dabar bus kaltas už ekonomiškai nepamatuotą skolinimosi kainą ir didžiulę skolos naštą užkrautą mums ir ateities kartoms?
Bet grįžkime prie mokesčio dizaino. Kaip teigia projekto autoriai, įstatymo įgyvendinimas pastebimai neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Deja, tai nėra visiška tiesa. Pirmiausiai kris jau pradėjęs augti didesnės galios ir modernesnių automobilių pardavimas, o vienas seniausių Europoje Lietuvos automobilių parkas dar pasipildys naujomis luženomis. Tai žymiai pablogins eismo saugumą, padidins oro užterštumą ypač didmiesčiuose, kur jo lygis šiuo metu yra ir taip aukštas. Bet svarbiausia įtaka biudžetui bus ta, kad kris kuro suvartojimas ir jis negaus planuotų pajamų iš akcizo mokesčio. Matyt tik vieniems projekto autoriams nežinoma vieša paslaptis, kad dauguma senų ir nesiūlomų apmokestinti automobilių, kurą pilasi taip vadinamose, nelegaliose degalinėse ir nemoka mokesčių valstybei. Jei jie tikrai to nežino, siūlau nepatingėti ir pasklaidyti interneto puslapius. Ten jie ras tūlo Vasios pasiūlymą pigiai įsigyti kuro iš Baltarusijos ir net jo telefono numerį. Įsitikinęs, kad šio numerio nerenka naujų, šiuolaikinių, galingų automobilių savininkai, kuriuos ruošiamasi apmokestinti papildomai. Nes jų “protingų“ automobilių kompiuteriai nesupras, kaip galima naudoti Vasios pasiūlytą ir dar su vandeniu skiestą kurą. Taigi mieli projekto autoriai išvada yra ta, kad akcizo mokesčius tvarkingai moka tų galingų automobilių savininkai, kurios Jūs pasišovėte dar kartą apmokestinti. Tokiu būdu sukeldami pastarųjų nepasitenkinimą ir dirbtinai supriešindami ir taip jau sukiršintos visuomenės atskiras grupes. Akivaizdu, kad to vengia daryti išvystytos šalys. Priešingai, pvz. Vokietija, prasidėjus krizei dar 2009 metais, skatino savo gyventojus įsigyti naujus automobilius, primokėdami jiems iki keletą tūkstančių eurų priklausomai nuo įsigyto automobilio markės. Kai tokių automobilių neliko Vokietijoje, jų pirkėjai plūstelėjo į Lenkiją, tuo gerokai papildydami kaimyninės šalies biudžetą. Sulaukti tokių pasiūlymų iš mūsų parlamentarų, manau, būtų fantastikos srities reikalas.
Be to projekto autoriai sumanė apmokestinti automobilius registruotus bet kurios valstybės oficialiame transporto priemonių registre!? Kas tai –„prolapsus linguae“ ar šventasis naivumas, kad lietuvaitis kažkur Anglijoje ar Australijoje registravęs galingą automobilį puls mokėti mokestį už jį Lietuvos biudžetui? Atsakymas manau aiškus. O kiek kainuos tokio mokesčio administravimas turbūt nežino ir patys autoriai.
Taigi panašu, kad konservatoriai pastaruoju metu pasišovė apmokestinti viską, kas dar kruta. Kuo tai baigsis Lietuvai, matyt, tik jie vieni žino. Bet ko gero nežino graudžios tokių mokesčių „dizainerių“ patirties. O ji byloja sekančiai: kai vienos senovės šalies valdovui nebeliko ką apmokestinti, jis įsakė apmokestinti jį patį.
Arvydas Kostas Leščinskas, docentas, socialinių mokslų daktaras
Kovo 11-osios Akto signataras
