Liberalcentristas primena, jog priėmus ir įgyvendinus bendrovės „Alytaus tekstilė“ veiklos gaivinimo planą, valstybė šiai įmonei 2004 m. suteikė 27,685 mln. Lt. finansinę paramą. Bendrovė taip pat buvo atleista nuo valstybės vardu gautos paskolos grąžinimo, nuo apskaičiuotų delspinigių ir palūkanų, jai buvo nustatyti kiti mokesčių mokėjimo terminai. Pardavusi ilgalaikį turtą, „Alytaus tekstilė“ per trejus metus papildomai gavo dar daugiau nei 12 mln. Lt.
Nepaisant valstybės paramos, laukti suteiktos finansinės pagalbos rezultatai, A. Čapliko teigimu, nebuvo pasiekti: pagamintos produkcijos pardavimų apimtys nepadidėjo, savikaina nesumažėjo, veiklos rodikliai nepagerėjo. 2004 m. bendrovė patyrė 15,7 mln., 2005 m. – 16 mln. Lt. grynojo nuostolio. „Alytaus tekstilė“ įsiskolinimai bankams 2006 m. liepos 1 d. siekė daugiau kaip 12 mln. Lt.
Seimo vicepirmininkas pabrėžia, jog 2006 metų pabaigoje paskelbtos valstybės kontrolės išvados rodo, kad padėtis, lyginant su 2004 metais, iš esmės nepasikeitė.
A. Čaplikas kelia aukštų valstybės pareigūnų, priėmusių nepagrįstus sprendimus, bei valstybinių institucijų, „privalėjusių vykdyti finansinės paramos panaudojimo monitoringą“, atsakomybės klausimą. Seimo Audito komiteto bei Antikorupcijos komisijos jis prašo ištirti valstybės finansinės paramos suteikimo aplinkybes, jos panaudojimo efektyvumą bei nustatyti dėl susidariusios situacijos kaltus asmenis.
REKLAMA
