Premjeras Algirdas Butkevičius, penktadienį Vilniuje iš Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio išgirdęs pažadą gerokai sumažinti dujų kainas Lietuvai, sako, kad vienas esminių derybų klausimų buvo Lietuvos ieškinys Stokholmo arbitražui. Jis taip pat pareiškė kol kas neturintis jokio optimizmo dėl „Gazprom“ siūlomos mažesnės dujų kainos, tačiau nauja, nors ir neilgalaikė dujų tiekimo sutartis su koncernu tikriausiai bus pasirašyta.
A.Butkevičius penktadienį po pietų Druskininkuose atsakė į BNS klausimus.
Derybos su „Gazprom“, kaip sakėte, vyko sunkiai. Ar buvo spaudimas iš jų pusės dėl Stokholmo arbitražo, kad Lietuva atsiimtų ieškinį?
Galiu pasakyti, kad visais klausimais vyko labai stipri diskusija, nes jie atvyko labai stipriai pasiruošę. Netgi atvažiavo „Gazprom“ Teisės departamento vadovas, buvo pačio aukščiausio lygio visi vadovai. Netgi kai kurie liko už durų, ir esant reikalui, jie būtų išėję pasikonsultuoti. Taip, jiems pats jautriausias, vienas galbūt jautriausių klausimų yra arbitražo klausimas. Bet susitarėme, kad jie grįžę mums pateiks klausimus raštu, toliau ekspertai vėl kalbėsis.
Turite omenyje, ką jie siūlytų, kokiomis sąlygoms Lietuva atsiimtų ieškinį?
Galiu pasakyti, kad vienas klausimas – dėl Trečiojo energetikos paketo – buvo nediskutuojamas. Dėl bylos atsiėmimo – mes pasakėme, kad jokių galimybių mes neturime, nematome kol kas. Čia turi būti arba atskiros derybos, įvertinus, kokia dujų kaina buvo Lietuvos, palyginti su kitomis šalimis. Čia yra dalykai, kuriuos reikia jau pavesti specialistams, kad jie toliau kalbėtųsi. Nes yra nustatytas žalos dydis ir tas žalos dydis gali būti kompensuojamas susitarimo pagrindu. Kitokio kelio aš nematau.
Jūs sakote, kad Lietuva neatsiims ieškinio. Bet „Gazprom“ vis dėlto tikisi, kad tai gali įvykti, nes, kaip sakėte, jie atsiųs pasiūlymą raštu.
Taip, arbitražo klausimas negali būti priimtas tokioje aplinkoje, kokia buvo šiandien. Mes iš karto pasakėme, kad mes šį klausimą laikome kaip politinį klausimą, ir yra paskaičiuota, kad finansinė žala valstybei yra didžiulė padaryta, ir šitas klausimas turi būti visiškai atskirai svarstomas nuo visų kitų klausimų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad „Gazprom“ pasiūlymas sumažinti kainą yra smarkiai pavėluotas, nes jos ir taip mažės, Lietuvai laimėjus Stokholmo arbitražą. Kaip Jūs komentuotumėte šią poziciją?
Galiu pasakyti dėl kainos mažėjimo vėliau, tai niekas negali to pasakyti, nebent Dievas (...). Ir dėl to skubiname ir statome terminalą (SDG terminalą Klaipėdoje – BNS). Bet aš žinau, kokios yra siūlomos kainos šiuo metu.
Tai kokios siūlomos kainos?
Negaliu pasakyti, tai yra komercinė paslaptis.
Bet ar didelė siūloma nuolaida?
Nėra jokio optimizmo, jeigu jūs norite žinoti. Kol kas nėra. Kol kas (...). Optimizmas yra tik toks, kad pasakė, jog kaina gali būti sumažinta Lietuvai, ir jie yra tam nusiteikę.
Penktadaliu, trečdaliu?
To tikrai nepasakysiu.
Gal tai vis dėlto buvo tik desperatiškas „Gazprom“ žingsnis?
Tai ne „Gazprom“ žingsnis. Čia žingsnis šios Vyriausybės, padarytas Sank Peterburge. O ar jis pavėluotas, paklauskite pono Kubiliaus, kodėl jis nerodė iniciatyvos kalbėtis. Aš galiu pasakyti, kada susitikau su ponu Medvedevu Sank Peterburge, tai buvo pasakyta – pagaliau pradėjome kalbėtis diplomatine kalba, gerbiant viena kitą šalį.
O dėl trečiojo ES energetikos paketo? Jūs sakote, kad apie tai nekalbėta, bet jų noras juk yra atidėti jo galutinį įgyvendinimą, – ne 2014 metų spalio mėnesį, bet šiek tiek vėliau?
Visą laiką yra tam tikri norai. Gali pasakyti, kad jisai gali būti įgyvendinamas kitaip, bet mes aiškiai pasakėme, kad tai yra klausimas, kurį mes aptarėme Sankt Peterburge su Rusijos ministru pirmininku (Dmitrijumi Medvedevu – BNS) ir tuo pačiu su ponu Mileriu. Ir pasakėme, kad šis klausimas yra nebesvarstomas.
Ir jokios sąlygos to nepakeistų?
Tai yra neįmanoma, šitas klausimas svarstomas europiniame lygyje. Kam grįžti atgal, o „jeigu“..., kai tų žodžių daug atsiranda „jeigu“, niekas negali to garantuoti. Tie žingsniai, kurie yra padaryti, jie turi būti toliau tęsiami.
Dėl ilgalaikės dujų tiekimo sutarties nuo 2015 metų – ar ją pasirašytumėte?
Reikia vertinti tai, kad sutartis kažkokia ilgalaikė tikriausiai nebus pasirašyta, bet be sutarties irgi nebus prekybos. Tą turim aiškiai įvertinti. Tai yra klausimas, ar mes pasirenkam, kad iš terminalo (SGD – BNS) pasirenkam poreikius patenkinti – tai neįmanoma, nes pajėgumai neleidžia tenkinti 100 proc. mūsų poreikių. Tai kažkoks susitarimas bus, bet koks bus, šiandien negaliu pasakyti.
Ar gali būti pasirašoma, tarkime, šešerių metų sutartis?
Kol kas ar šešeriems, ar dešimčiai, ar dviem metams, konkrečios kalbos nebuvo. Bet jūs puikiai žinote, kad jokia prekyba be sutarčių nevyksta. Kokia ta sutartis gali būti, ar spotinė (angl. spot – neatidėliotinų sandorių), ar numatant mūsų tam tikrą poreikį, kokį mes galim įsigyti iš tam tikrų tiekėjų. Nes pamatysime per 2015 metus, kaip mums sekasi įgyvendinti terminalą (SGD terminalas – BNS), nes dabartinė sutartis baigsis tik 2015 metais.
Diskusija tam tikra buvo, bet mes pasakėm, kad turim sutartį iki 2015 metų pabaigos. Gali vykti pokalbiai, diskusijos, analizės ir taip toliau.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama
