Interviu valstybiniam Rusijos laikraščiui „Izvestija“ buvęs Lietuvos prezidentas, socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas teigė nesigailintis, jog moka rusų kalbą, ir vylėsi, jog tapęs pensininku turės progą dažniau lankytis Maskvoje.
„Izvestija“ paklaustas, kas šiandien labiausiai trikdo Lietuvos ir Rusijos santykius, ir kaip juos būtų galima pagerinti, A. Brazauskas atsakė, kad „tokie dirgikliai yra visų pirma istoriniai. Sovietinė Lietuvos okupacija, stalinistinės represijos. Visa lietuviška inteligentija, valstybės pareigūnai buvo sunaikinti. Tokie dramatiški įvykiai palieka pėdsaką kiekvienoje šeimoje. Bet aš esu įsitikinęs, kad visi šie nusikaltimai negali būti tapatinami su Rusija, su rusais. Aš visada sakau, kad Rusija nuo stalinizmo nukentėjo ne ką mažiau.
Į klausimą, ar neatėjo laikas Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykius kurti nesidairant į istoriją, A. Brazauskas teigė, „mes ir nekuriame santykių tokiu būdu. Žinoma, yra tam tikros jėgos, kurios vis dar kritikuoja jūsų šalį. Bet mes negalime jiems pasakyti „Cit““.
Paklaustas, kada Lietuvos deputatai nustos puldinėti Rusiją tarptautinėse organizacijose, A. Brazauskas atsakė, kad „mes turime daug deputatų, tame tarpe ir europinėse struktūrose. Jeigu suskaičiuotume visus Lietuvos ir Rusijos deputatų pasisakymus, tai jais būtų galima išmarginti visas tvoras. Reikia klausytis, ką kalba šalies valdžios atstovas“.
Paprašytas pakomentuoti faktą, kad šiuo metu Lietuva pagal ekonominius rodiklius atsilieka nuo savo kaimynių, A. Brazauskas teigė, „pagal BVP mes aplenkėme ir Latviją ir Lenkiją. Priekyje mūsų yra tik Estija. Latvijoje daugelis procesų vyksta sunkiau. O Estija gavo didelę paramą iš Suomijos. Todėl jiems buvo lengviau nei mums“.
Paklausus, kodėl lietuviai geriau negu kiti Pabaltijo gyventojai kalba rusiškai ir jų humoro jausmas yra kitoks, negu kai kurių kaimynų, į pokalbį įsiterpė Lietuvos pasiuntinys Maskvoje Rimantas Šidlauskas, kuris atsakė, kad „tai yra todėl, kad mes iš Pabaltijo gyventojų esame patys piečiausi“. A. Brazauskas į tai atsakė, jog „mes, vis dėl to, 50 metų mokyklose mokėme rusų kalbos“
„Izvestija“ paklaustas, ar jis dėl to nesigaili, A. Brazauskas teigė - „nesigailiu dėl nieko. Kalba - tai turtas. Tie, kurie moka rusų kalbą, turi daugiau galimybių. Kaliningrado srityje - daugiau nei šeši šimtai lietuviškų įmonių. Lietuvos ir Rusijos santykių plėtojimas taip pat reikalauja rusų kalbos mokėjimo. Mano jauniausioji anūkė (jai 17 metų) rusų kalbos beveik nežino. O visos vyresnės anūkės rusiškai kalba puikiai“.
Paklaustas, kas šiandien jį sieja su Rusija, A. Brazauskas teigė – „Prisiminimai. Dalis mano gyvenimo praėjo Rusijoje. Rašiau ir gyniau disertaciją apie ekonominę kibernetiką Centriniame ekonomikos-matematikos institute Maskvoje. Čia turiu daug draugų. Dabar, kai tapau pensininkas, atsirado galimybė dažniau atvažiuoti į Maskvą“.
