Jokios teisybės ir jokio teisingumo. Tuo kaskart įsitikina lietuvis, sužinojęs, kad prokurorų pradėtas tyrimas eilinį kartą subliūško arba nutįso metų metus ir jo baigties nebesitiki sulaukti. Kas užsako muziką prokurorų orkestrui, kuris taip uoliai vykdo visus slaptojo dirigento nurodymus, kaskart vis smarkiau pašiurpindamas jau, regis, niekuo nebesistebinčią tautą?
Štai šviežiausias pavyzdys: praėjusią savaitę Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galbūt nekokybiško donorų kraujo. Ši žinia atskriejo jau pasibaigus valstybinių įstaigų darbo laikui – apie pusę šeštos. Būtų galima pasidžiaugti, kad dirbama nepaisant darbo valandų, bet tai buvo kaip tik Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio išvakarės. Posėdžio, į kurį buvo iškviestas generalinis prokuroras Darius Valys, turėjęs atsakyti į iš anksto jam pateiktus klausimus apie šio ikiteisminio tyrimo eigą. Paskubomis paskelbę, kad tyrimas nutraukiamas, prokuroras Antikorupcijos komisijai pateikė kelis miglotus argumentus, esą pritrūkę įrodymų, kad ligoniams perpilamas kraujas nekokybiškas. Generalinis prokuroras pasiaiškinti tautai nesugebėjo ar nematė reikalo.
Prokuratūros pranešime spaudai teigiama, jog tyrimas nutrauktas, nes, paprastai tariant, pritrūko įrodymų, kad ligoniams perpilamas kraujas buvo prastos kokybės. Vieninteliai įrodymai prokurorų dar nuo praeitų metų liepos laukė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės kraujo centro šaldytuve. Tačiau taip ir nesulaukė. Pusę metų nerasta užsienio laboratorijos, kuri patvirtintų, kad šiuose kraujo mėginiuose hemoglobino daug mažiau nei turėtų būti. Kaip gi galėjo rasti, jeigu šią užduotį Sveikatos apsaugos ministerija buvo pavedusi tam pačiam Nacionaliniam kraujo centrui, dėl kurio tiekiamo kraujo ir kilo skandalas? Ir kodėl prokurorai staiga suabejojo įrodymu patikimumu, kuriuos neva pateikė tariamai suinteresuotas asmuo – gydytoja Emilija Kazlauskienė? Liepos 12 dieną kraujo mėginiai ištirti Santariškių klinikų laboratorijoje dalyvaujant visoms pusėms. Ši procedūra užprotokoluota, sudėti parašai, tereikėjo užplombuotus ir saugomus mėginius paimti ir dar kartą ištirti. Tačiau niekas nebesužinos tiesos, nes ji buvo sunaikinta kartu su supuvusiais kraujo mėginiais. Žmonės taip ir liko neišgirdę atsakymų, jų abejonės neišsklaidytos.
„Daug metų daviau kraują neatlygintinai, dabar kol kas nebeduodu, noriu, kad būtų atsakyta – skiedžiamas donorų kraujas ar ne“, - sakė vienas ilgametis donoras. Jo paaukotas kraujas jau išgelbėjo daug gyvybių. Bet po šio skandalo noro aukotis, kai iš aukos tiesiog daromas pelningas verslas, lieka vis mažiau. Beje, čia derėtų priminti, jog sausio 22 dieną sukanka treji metai, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl VšĮ „Nacionalinio kraujo centro“ galimai neteisėtos veiklos išvežant į užsienį perdirbti kraujo plazmą. Gal iki galo atsakyta į šio tyrimo klausimus?
Generalinė prokuratūra neturėtų pamiršti, kad jos misija – ginti viešąjį interesą, net jei toks intereso gynimas paliestų kitus prokurorus. Interesų konflikte įsipainiojo generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera, paėmęs 300-400 tūkst. litų paskolą iš lietuvių kilmės Australijos pokerio lošėjo Antano Guogos. Viskas gal būtų kitaip, jei Generalinė prokuratūra nebūtų priėmus sprendimo, palankaus A.Guogos lažybų bendrovei „Lošimų strateginė grupė“. Prokurorai „pavėlavo“ kreiptis į teismą dėl šiai bendrovei suteikto leidimo rengti lažybas internetu. Kitoms bendrovėms tai uždrausta ankstesniu teismo sprendimu, o dėl A.Guogos bendrovės prokurorai praleido senaties terminą, todėl draudimas šiai bendrovei neįsigaliojo.
Reikia daugiau (ne)tyčinės Generalinės prokuratūros nekompetencijos pavyzdžių? Štai dar vienas. Viešąjį interesą ginančius tyrimus patikima atlikti ne patiems geriausiems prokurorams. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė praėjusią vasarą pagaliau gavo bakalauro diplomą, nes išlaikė baigiamuosius Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso bei Teisės teorijos egzaminus. Diplomo neturėjimas neužkirto kelio jos sėkmingai karjerai. Šiai prokurorei buvo patikėtos rezonansinės bylos dėl galimo lėšų švaistymo įgyvendinant „Vilniaus Europos kultūros sostinės“ projektą, skandalingosios Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro salės renovacijos, Valdovų rūmų statybos. Nė viename iš šių tyrimų prokurorė neparodė jokių apčiuopiamų rezultatų.
Bet čia paminėti tik keli pavyzdžiai, įrodantys, kad Generalinė prokuratūra turi problemų. Jas spręsti galėtų padėti vidinės kontrolės padalinys. Tiesa, atsakymo į šį siūlymą, per įstatymo nustatytą laiką (juk prokuratūra gina įstatymo raidę) iki šiol nesulaukiau. Manau, kad atėjo laikas atlikti Generalinės prokuratūros veiklos parlamentinį tyrimą, kuri ne tik sugriežtintų prokurorų atsakomybę. Būtina priimti sprendimus, kad prokuratūra pagaliau pradėtų dirbti efektyviai ginant viešąjį interesą ir mes galėtume pasakyti, kad visi prokurorai atstovauja teisingumui.
