Briuselis, lapkričio 19 d. (ELTA).Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime pirmadienį Briuselyje paragino ES nares kartu rūpintis, kad Europoje ir pasaulyje plistų žinojimas apie bendrą Europos istoriją ir kad būtų deramai atsakoma į mėginimus ją perrašinėti.
„Beveik kasdien tarptautinė situacija meta mums naujus iššūkius, reikalaujančius bendros Europos pozicijos, nes tik būdami vieningi esame stipriausi. Tai akivaizdu ir iš šiandieninės mūsų diskusijos. Svarbu, kad Europa, kalbėdama vienu balsu išorės politikos klausimais ir eidama politinio vienijimosi keliu, nepamestų ir vertybinio pamato. ES itin svarbu pasauliniu mastu plėtoti žinojimą apie bendrą Europos istorinę praeitį, kančias, kurias Europai atnešė totalitarinių režimų nusikaltimai, o žmogaus orumas ir demokratijos vertybės turi atsispindėti visoje ES vykdomoje politikoje",- sakė A. Ažubalis.
Užsienio reikalų taryboje taip pat aptarti Ukrainoje neseniai įvykę parlamento rinkimai. Lietuvos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad rinkimų procesas nepadėjo įveikti ES ir Ukrainos tarpusavio pasitikėjimo nuosmukio, bet nėra pagrindo abejoti rinkimų legitimumu apskritai. Todėl, pasak A. Ažubalio, jokių santykių pauzių neturėtų būti: ES ir Ukrainos aukščiausio lygio susitikimas turi būti rengiamas kuo anksčiau.
„Turime matyti Ukrainos ryžtą žengti Europos keliu, bet tuo pat metu itin svarbus ES ryžtas gilinti santykius su Kijevu. Abi pusės suinteresuotos, kad tarpusavio santykių gilinimas atneštų vaisių. Pati stipriausia paskata Ukrainai siekti konkrečių rezultatų būtų aiškus grafikas pasirašyti Asociacijos su ES sutartį ir pradėti ją laikinai taikyti dar iki Vilniuje kitą lapkritį rengiamo Rytų partnerystės vadovų susitikimo", - teigė Lietuvos ministras.
Ministrai aptarė paaštrėjusią padėtį Artimuosiuose Rytuose ir klausimą dėl Palestinos statuso paaukštinimo Jungtinių Tautų Organizacijoje. A. Ažubalis pabrėžė, kad taikos susitarimas gali būti pasiektas tik tiesioginių Izraelio ir Palestinos derybų keliu, vengiant bet kokių vienašališkų veiksmų. Užsienio reikalų tarybos išvadose reiškiamas rimtas susirūpinimas dėl padėties Gazoje ir Izraelyje ir raginama nutraukti bet kokias atakas.
Taryboje svarstant galimybę pradėti derybas su Kuba dėl dvišalės sutarties, Lietuvos ministras paragino laikytis 1996 m. priimtos bendrosios pozicijos, kad santykių poslinkiai įmanomi, tik jei Kuba darys demokratinę pažangą.
Pasak A. Ažubalio, nors ekonominių permainų esama, nematyti politinių reformų ar jų perspektyvos; be to, Kuba vis dar neratifikavusi dviejų pagrindinių Jungtinių Tautų žmogaus teisių dokumentų.
Per bendrą ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimą A. Ažubalis pabrėžė, kad valstybių ir vyriausybių vadovai turi aptarti, koks turėtų būti ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos vaidmuo, kiek išteklių jai turi būti skiriama, ir kaip dalijamasi atsakomybe su kitais pasauliniais veikėjais. Todėl, pasak ministro, ypač svarbu atsižvelgti į pokyčius rytinėje ir pietinėje kaimynystėje. Valstybių vadovų diskusija apie ES saugumo vaidmenį planuojama 2013 m. gruodį, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai.
Eltos vyriausioji redaktorė Eleonora Budzinauskienė
