Seimo liberalų Aušrinės Armonaitės ir Vitalijaus Gailiaus parengtu projektu siekta įteisinti, kad nedidelis narkotinių medžiagų turėjimas be tikslo juos platinti užtrauktų ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Parlamentarams atmetus projektą, jis bus tobulinamas ir teikiamas dar kartą.
Policija užsiima smulkme, o nusikaltėlių rankos - atrištos
Pataisų iniciatorė A. Armonaitė sako, kad šiuo metu policija priversta gaudyti „proginius“ vartotojus arba nuo narkotikų priklausomus žmones. Tuo metu kvaišalų platintojų sekimui laiko nelieka. „Taip yra pudruojama tikroji problema. Teisėsauga nesikoncentruoja į narkotikų platinimo užkardymą, nes paprasčiau nubausti smulkų pažeidėją. Dabar sutelktas dėmesys į baudimą žmonių, kurie dažnai turi priklausomybę ir bijo gydytis. Nes jei tau gresia 2 metai už grotų, tai tu tikrai neisi į įstaigą ir neprisipažinsi, kad turi problemų“, – sako liberalė.
A. Armonaitė mano, kad į baudžiamąjį kodeksą nedidelio kiekio narkotikų laikymas pateko netyčia. „Nemanau, kad tai buvo padaryta sąmoningai. Buvo tiesiog administracinių teisės nusižengimų kodekso reforma. Dalis nuostatų automatiškai persikėlė į baudžiamąjį kodeksą. Taip nutiko, kad dabar žmogui, kuris tapo priklausomu ar galbūt padarė klaidą, gali būti visiškai sugriautas gyvenimas ar karjera“, – sako politikė.
Vieni griežčiausių Europoje
A. Armonaitė sako nežinanti šalies Europoje, kurioje būtų griežčiau baudžiama už nedidelio kiekio narkotikų turėjimą.
„Iš Baltijos valstybių tik Lietuvoje gali gauti kalėjimo už mažą kiekį. O šiaip visur yra liberaliau reguliuojama. Manau, kad esame prie didžiausias bausmes taikančių. Labai neramina tas dalykas. Štai pernai labai garsiai nuskambėjo nutikimas, kai mergina iš Ispanijos Lietuvoje buvo nubausta 3000 eurų bauda už 3 gramų marichuanos turėjimą. Net tai yra neadekvatu. Nuskambėjo labai garsiai“, – pasakoja A. Armonaitė.
Apie legalizavimą – jokių kalbų
Politikė sako, kad į valdžią atėjus valstiečiams žaliesiems, kalbėti apie bet kokį marichuanos legalizavimą, nebeįmanoma. „Tame fone, kai Seime norima uždrausti cigarečių rūkymą rūkymo vietose, tai mūsų pataisos atrodo apskritai egzotiškos. O apie kažkokį legalizavimą jau net kalbėti neverta. Bet dalis žmonių, atmetusių mūsų pataisas, sakė, kad dekriminalizavimas galėtų sustiprinti juodąją rinką. Aš taip nemanau. Žinau, kad kas tikrai juodąją rinką išnaikintų, tai yra legalizavimas. Nes kai Valstybė legalizuoja, ji pati ir kontroliuoja rinką. Tik nežinau, ar mano kolegos Seime tai supras visų dabartinių draudimų ir ribojimų kontekste“, – sako A. Armonaitė.
Paklausta, ar pati yra už marichuanos legalizavimą, politikė tiesiai neatsakė. „Aš nesu niekada minėjusi vienareikšmiškai, kad esu už legalizavimą. Bet, pavyzdžiui, 2018 metais Kanada visoje šalyje legalizuoja, bus labai įdomu pasižiūrėti į jos patirtį. Aišku, pas mus yra visai kitokia situacija, kitos tradicijos, konservatyvesnis visuomenės ir politikų požiūris. Tai stačia galva nesiūlau daryti reformų. Bet teisinė bazė šiuo klausimu tikrai turi būti proporcingesnė“, – sako liberalė.
Gydytis važiuoja į kitas šalis
Nors Šiaurės ir Vakarų Europos šalys eina link medicininės marichuanos legalizavimo, Lietuvos politikai apie tai nenori net girdėti. Medicininės kanapės vartojimą šiemet legalizavo Vokietija. A. Armonaitė sako, kad Lietuvoje tai būtų pakankamai paprasta padaryti. „Medicininė marichuana reguliuojama ministro įsakymu. Jei jis matytų prasmę, galėtų tai pakeisti, bet kiek žinau, neplanuoja to“, – sako politikė.
Jos teigimu, medicininės kanapės vartojimas palengvina simptomus onkologiniams ligoniams bei epileptikams. „Man yra tekę girdėti atvejų, kai žmonės taupo pinigus, kad galėtų išvažiuoti gydytis ten, kur tai yra legalu arba perka juodojoje rinkoje. Moksliškai įrodyta, kad medicininiais tikslais vartojama marichuana gali palengvinti daugybės ligonių būklę. Tačiau spręsdami apie jos legalizavimą, politikai dažnai klauso ne mokslinių faktų, o savo įsitikinimų“, – teigia A. Armonaitė.
