Vidurvasaryje beveik 50 proc. rinkėjų aktyvumas! Toks ką tik Latvijoje pasibaigusio referendumo dėl Saeimos paleidimo rodiklis. Balsavimo rezultatai taip pat įspūdingi. Taip Latvijos piliečiai be gatvinių riaušių, langų daužymo, be kraujo ir smurto, konstituciniu demokratiniu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą bei pokyčių siekį. Tai labai svarbus postūmis pilietiškumo ir demokratijos link. Pirmiausia žmonių mąstyme, suvokime, kad jie patys kažką gali.
Ir tai yra neginčijamas buvusio Latvijos Prezidento Valdžio Zatlerio nuopelnas. Jis ėmėsi konkrečių veiksmų kovai prieš oligarchus, korupciją ir suteikė impulsą siekti pokyčių. Nestebina, jog tokia V.Zatlerio iniciatyva sulaukė pasipriešinimo ir neigiamų komentarų. Stagnacinė nomenklatūrinė oligarchinė sistema juk lengvai nepasiduoda. Kaltinti buvusį Latvijos Prezidentą tik asmeniniais interesais – bent kol kas viso labo tėra ateities spėlionės, o gal ir etiketės klijavimas. Juolab, kai pati visuomenė referendumu aiškiai išreiškė savo interesą. Be to, jei politiko interesai atitinka visuomenės lūkesčius ar tai yra blogai valstybei? Pagaliau, jei pats V.Zatleris ateityje nukryptų nuo deklaruoto tikslo, tikėtina, jog visuomenė nesėdės sudėjusi rankų, o atitinkamai įvertins ir buvusio Prezidento poelgį, nes pats V.Zatleris juos paskatino nebūti abejingais, nestebėti politinių procesų iš šono, o patiems gyventojams būti aktyviais jų dalyviais. Tikėtis lengvų, greitų pokyčių būtų tiesiog naivu. Latvija dar tik žengė pirmą žingsnį į ilgą ir nelengvą permainų kelią.
Nori nenori, bet pati situacija reikalauja Lietuvos ir Latvijos Prezidentų veiksmų palyginimo. V.Zatleris įvykdė konkretų sprendimą, nubaudė bevalį parlamentą, rizikavo ir nebuvo išrinktas antrai kadencijai, tačiau sutelkė piliečius, suteikė jiems patiems galimybę spręsti. Dalios Grybauskaitės kalbas apie kovą prieš oligarchus, monopolijas, korupciją girdime jau 2,5 metų. Kalbos be rezultato ir be jokių realių veiksmų – tai kaip tik labai palanku oligarchams bei monopolijoms. Net bevalio Seimo balsavimai dėl sacharukų, lementauskų liko be Prezidentės konkretaus įvertinimo. Gaila, kad D.Grybauskaitė netelkia visuomenės. Panašu, kad ir jos kalbos labiau skirtos savo populiarumo išsaugojimui, o ne konkrečių darbų įgyvendinimui. Peršama mintis, jog Lietuvos Prezidentas neturi konstitucinių galių paleisti Seimą, manyčiau, turėtų būti vertinama kaip atsakomybės vengimas. V.Zatleris tiesiogiai Saeimos nepaleido, o turėjo eiti konstituciniu keliu – per referendumą. D.Grybauskaitei niekas netrukdo aktyvinti, telkti žmones, o dėl pirmalaikų rinkimų taip pat galima parodyti iniciatyvą, kad visuomenėje susiburtų iniciatyvinė grupė privalomam referendumui dėl labai nepopuliaraus Seimo paleidimo surengti. Juolab, kai nemenką poveikį dėl pirmalaikių rinkimų Prezidentė gali padaryti ir savo vis dar turimu didžiuliu populiarumu. Beje, ką parodė V.Zatlerio atvejis, D.Grybauskaitės pareikšta tokia iniciatyva neabejotinai tik dar labiau padidintų jos reitingus visuomenėje.
Tačiau Lietuvoje kol kas akivaizdi brežnevinė stagnacija. Ir visgi, tai kas įvyko Latvijoje yra signalas Lietuvai, nes tai įvyko ne kažkur už jūrų marių, o mūsų kaimynystėje. Teigiamiems pokyčiams netinkamo meto tiesiog nebūna. Kaip, beje, ir rezultatų be bandymų.
Arvydas Akstinavičius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
