Naujienų portalą tv3.lt pasiekė NSGK tyrimo išvadų juodraštis. Jame įvardinta ir kokia situacija buvo Lietuvoje iki 2012 metų sausio 1 dienos, kuomet dar buvo galima leisti juridiniams asmenims aukoti politinėms partijoms bei politinės kampanijos dalyviams. Tačiau net tuomet buvo rasta pažeidimų.
Kaip teigiama komiteto išvadose, būta atvejų, kai interesų grupės politines partijas finansavo apeidamos numatytas maksimalias leistinas aukų ribas, partijas finansuojant per įvairias tarpusavyje susijusias įmones ir organizacijas.
Iš komitetui pateiktų duomenų matyti, kad 2006-2011 metais tam tikros verslo grupės per susijusius juridinius asmenis rėmė įvairias politines partijas ir kandidatus. Čia minimas UAB koncernas „Achemos grupė“. Teigiama, kad per penkis metus šis koncernas skyrė 1164 tūkst. litų. Be to, politikams pinigų atseikėjo ir kitos šio koncerno bendrovės. Pavyzdžiui AB „Achema“ – 853 tūkst. litų, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ – 575 tūkst. litų.
„Verslo koncernas rėmė tiek Seime atstovaujamas, tiek kitas politines partijas, tačiau yra atvejų, kai 2006-2011 metais taip pat su konkrečiu politiku ir tarpusavyje susiję juridiniai asmenys rėmė tik su jomis siejamas politines partijas ar jų kandidatus. Pavyzdžiui, koncernas „Vikonda“ rėmė tik Darbo partiją ir jos kandidatus“, –rašoma išvadose.
Štai čia komitetas įvertino, kad iki 2012 metų, pinigai Lietuvos politinės partijoms byrėjo ir iš ne Lietuvoje registruotų verslų. Pavyzdžiui, prieš 2004 m. Seimo rinkimus su „Petrochemical Holding“ / „Baltic Holding“ verslo grupe susijusios Lietuvoje registruotos įmonės finansavo Darbo partiją ir kitas (minima, kad Tėvynės Sąjungą).
„Verslo grupę sudarė stambaus rusiškos kilmės kapitalo atstovai, galimai susiję su tarptautinėmis organizuotomis nusikalstamomis grupėmis bei Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje šios grupės interesams atstovavo Darbo partijai vadovavęs Viktoras Uspaskich. Su minėta verslo grupe susijusi UAB „Nemuno bangos grupė“ (vėliau reorganizuota į UAB „Neo Group“ 2004 m. po 21 tūkst. litų paramos skyrė Tėvynės sąjungos atstovams Andriui Kubiliui, Rimantui Dagiui ir kitiems politikams“, – rašoma išvadose.
Komitetas taip pat pateikė duomenis, kad Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ tiekiamomis dujomis Lietuvoje prekiaujanti UAB „Dujotekana“ 2004 metais įvairioms politinėms kompanijoms finansuoti išleido 550 tūkst. litų. Po 37,5 tūkst. litų skirta Lietuvos socialdemokratų sąjungai, Tėvynės sąjungai, Naujajai sąjungai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, 50 tūkst. litų - Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai, 100 tūkst. litų – Vilijai Blinkevičiūtei, 30 tūkst. litų – Kazimierai Danutei Prunskienei. Maža to, ši bendrovė finansavo ir žiniasklaidos priemones. Štai dienraštį „Lietuvos rytas“ UAB „Dujotekana“ rėmė iki 2013 metų.
Aptiko schemas, kaip finansavo įsigaliojus draudimui
Įsitvirtinus draudimui verslams finansuoti partijas, naujojo įstatymo paisė ne visi. Rašoma, kad komitetas turi duomenų apie asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių interesus remti atskirus politikus ir politines partijas bei būdus, kuriais buvo pasinaudota siekiant neteisėtai arba neskaidriai finansuoti politines partijas:
„Nustatyti atvejai, susiję tiek su teisės aktų pažeidimais, tiek su neskaidriu pasinaudojimu galimomis „apsimestinėmis“ rėmimo formomis, tačiau visi atvejai sudarė galimybes atskiriems politikams ar politinėms partijoms įgyti nepagrįstą pranašumą prie kitus politikus ar politines partijas“.
Taip buvo galimai daroma ir tolimesnė įtaka partijoms ir jų nariams. Savo įtakos siekė neprarasti suinteresuotos verslo grupės, atskiri verslininkai ir net žiniasklaidos priemonių savininkai.
Nustatyta, kad politinių partijų atstovai kartais reikalavo verslų paremti juos grynaisiais pinigais, tą patį siūlydavo ir patys verslo atstovai.
Tiesa, konkrečių verslininkų ir politikų šioje išvadų dalyje neminima. Tiesiog pateikiama išvada, kad tokiai finansinei paramai verslininkai naudojo pinigus, neįtrauktus į oficialią apskaitą. Pačios politinės partijos gavusius tokius „šešėlinius“ pinigus jų taip pat neįtraukė į savo apskaitą.
Parama iš verslininkų buvo teikta ir duodant nuolaidas reklamai. Nuolaidos buvo teikiamos politinei reklamai visuomenės informavimo priemonėse ar eterio laikui.
Nustatyta, kad parama politikus pasiekdavo ir per paramos fondų rėmimą. Viešoji įstaiga, turinti paramos gavėjo statusą, faktiškai nevykdė jokios veiklos, tačiau iki rinkimų likus kiek daugiau nei mėnesiui, į jos sąskaitą pervestos dešimtys tūkstančių litų buvo panaudotos apmokėti salių nuomos, renginių, leidybos, atributikos paslaugoms. Nustatyta, kad tai būdinga politinės partijos viešinimui. Taip rėmė ne tik suinteresuotos verslo grupės, bet ir visuomenės informavimo priemonių valdytojai.
Komiteto duomenimis, 2012-2016 m. Seimo kadencijoje 46 Seimo nariai, vienaip ar kitaip buvo susiję su viešosiomis įstaigomis, tai yra su paramos gavėjo statusą turinčiu juridiniu statusu.
Pasitaikė taikyta ir parama apmokant sąskaitas. Tai yra, kad verslas suteikęs paslaugą politinei partijai tiesioginio atlygio iš jos negauna, tačiau patirtas išlaidas jam kompensuoja kiti verslai, kurie tiesiogiai ar per tarpines įmones laimi viešuosius pirkimus tos politinės partijos paskirtų atstovų vadovaujamose valstybinėse institucijose. Tokia schema naudojantis buvo apmokėtas neįvardintos partijos didelis politinis renginys, kainavęs dešimtis tūkstančių litų.
Žiniasklaidos verslo grupės mainais už verslui palankių sprendimų priėmimą nemokamai ar net „paslėptai“ reklamavo tam tikrus politikus.
Analizuojant neteisėto lobizmo atvejus komitetas rašo, kad matyti, jog konkrečiu sprendimu suinteresuotas asmuo pasirenka kelis įtakos asmenis (Seimo narius, valstybės institucijų vadovus), kurie neretai vienas apie kito iniciatyvas palaikyti ir įgyvendinti konkretaus asmens interesus net nežino.
Pavyzdžiui, nurodytas toks mechanizmas. Neatskleista įmonė siekė pakeisti Miškų įstatymo nuostatas. Įmonė turėdama įtakos tam tikroje savivaldybėje veikė per jos vadovus, kad šie kreiptųsi į kuruojančią ministeriją ir inicijuotų neva savivaldybei reikalingą įstatymą, o iš tiesų verslo įmonei. Kai pataisoms buvo nepritarta, ši įmonė aktyviai siekė paveikti Vyriausybės bei Seimo narius. Buvo netgi pasiekta, kad pataisoms nepritarę ir neigiamai projektą vertinę valstybės tarnautojai būtų perkelti į kitas pareigas.
Kitu atveju dėl norimo sprendimo verslas svarstė sukompromituoti sprendimą turinčius priimti asmenis žiniasklaidoje, tačiau apsisprendė kad veiksmingesnis būdas pasiekti norimą rezultatą bus pasiūlyti kažką finansiškai.
Atkreiptinas dėmesys, kai verslo grupėms palankūs sprendimai tam tikrais atvejais buvo aptariami su Seimo nariais, kurie registruoja arba atsisako priimti verslui palankų sprendimą. Tam tikri politikų susitikimai su asmenimis nebuvo viešinami, turimi asmenų tarpusavio ryšiai nedeklaruoti.
Pernai spalį Seimas komitetui pavedė atlikti tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.
Dalis tyrimo medžiagos nutekinta gegužės pradžioje. Tuomet išslaptintoje Valstybės saugumo departamento medžiagoje parašyta, jog verslo koncernas „MG Baltic“ daugiau nei dešimtmetį veikė Lietuvos politines partijas, politikus, valstybės institucijas bei teisėsaugą, siekdamas naudos sau.
