„Veik“ fondo vadovas Michailas Andrijanovas pasakoja, kad senjorė net 30 metų gyveno savo vagonėlyje šalia Klaipėdos Joniškės kapinių. Taip atsitiko po to, kai teismo sprendimu buvo iškelta iš socialinio kambario, kuris buvo netoliese vagonėlio esančiame name.
„Miesto vadovai pasibaisėjo sąlygomis ir žadėjo suteikti visokeriopą pagalbą, tačiau jokios pagalbos iš valdiškų įstaigų močiutė nesulaukė. Savanoriai įstiklino kiaurus vagonėlio langus, atvežė baldus, drabužius, įrengė saulės elektrinę apšvietimui, pakeitė senąjį pečiuką nauju“, – pasakojo M. Andrijanovas.
Jis pridūrė, kad beveik kasdien Kotrynai veždavo maistą, malkas, senjorę nusiveždavo į kavines, zoologijos sodą, muziejų, pasivaikščioti prie jūros ar į mišką.
Kotrynai gyventojai aukojo ir baldus, ir prožektorius, sudėjo langus, kad į vagonėlį nepūstų vėjas.
Su sulaužytu blauzdikauliu bandė pasirūpinti savimi
Vasario pradžioje Kotryna nukrito ir skundėsi stipriais kojos skausmais, tačiau medikai ligoninėje tik apžiūrėjo moterį ir nuvežė atgal į vagonėlį. Dar savaitę moteris, kaip išaiškėjo vėliau, su sulaužytu blauzdikauliu bandė išgyventi ir pasirūpinti savimi.
Antrą kartą išvežus Kotryną į ligoninę jai buvo nustatytas blauzdikaulio lūžis. Tačiau sugipsavus koją 95 metų senolė iš ligoninės buvo perkelta į visiškai nepritaikytus slaugai nakvynės namus.
Tik neabejingų visuomenininkų dėka moteris buvo priimta į ligoninę, o vėliau jai buvo paskirta 4 mėnesių medicininė slauga. Savanoriai pasirūpino ir Kotrynos gyvūnais, kurie šiuo metu gyvena vienoje iš Klaipėdos gyvūnų prieglaudų.
Vagonėlyje gyveno kartu su sūnumi
Keli savanoriai atsiliepė į kvietimą padėti sutvarkyti Kotrynos vagonėlį. Tikslas – išsaugoti Kotrynai vertingus daiktus, kad jų neišvogtų benamiai.
„Iš priekabos išnešėme daug senų skalbinių, supuvusių drabužių, nešvarumų ir kitų šiukšlių. Vagonėlis buvo saugiai užrakintas. Raktai išdalyti tiems, kurie turėtų patekti į namelį, kuriame 30 metų gyveno dvi sielos – motina ir sūnus“, – sakė M. Andrijanovas.
Prieš 30 metų teismo sprendimu šeima buvo priversta išsikelti iš buto, esančio šalia vagonėlio name.
„Kaimynė sako, kad tai buvo socialinis būstas. Išsikraustymo priežastis nežinoma, gal skolos, gal dar kas nors. Kotryna ir Kęstas nusprendė nesikraustyti toli nuo vietos, prie kurios buvo pripratę ir apsigyveno šalia namo. Vagonėlyje, kurį sūnus, dirbęs gelbėjimo stotyje ir papildomai užsidirbantis dresuodamas šunis, pasistatė šalia namo. Jame buvo laikomi šunys.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Joniškės kapinės buvo miestelio pakraštyje ir toks užsiėmimas nesukėlė niekieno dėmesio. Niekas nesidomėjo vagone su šunimis gyvenančiais žmonėmis, „jie patys taip nusprendė“. Laikas bėgo, Kęstas nusigėrė.
2014 m. lapkričio 28 d. išsigandusi Kotryna įbėgo į netoliese buvusį fabriką. „Kęstutis spjaudosi krauju“, tiek tesugebėjo pasakyti. Atvykę medikai sunkiai išvaikė lojančius šunis ir konstatavo vyro mirtį. Kraujyje buvo daugiau nei 3 promilės alkoholio. Ekspertai nustatė, kad kūnas gulėjo mažiausiai 4 dienas, kol buvo rastas“, – pasakojo M. Andrijanovas.
