Neskiepyta moteris, kuri gyveno viena ir namuose buvo slaugoma, kovą buvo atvežta į vieną Belgijos Alsto miesto ligoninę, kur jai buvo nustatyta ir Alfa (angliškoji), ir Beta (Pietų Afrikos) atmaina.
„Tuo metu Belgijoje plito abi šios atmainos, todėl tikėtina, kad ši moteris užsikrėtė dviem skirtingais virusais nuo dviejų skirtingų žmonių, – sakė tyrimui vadovavusi ligoninės „OLV Hospital“ molekulinės biologijos specialistė Anne Vankeerberghen. – Deja, mes nežinome, kaip ji užsikrėtė.“
Mokslininkė taip pat sakė, jog sunku pasakyti, kokia buvo tokio dvigubo užsikrėtimo įtaka sparčiam pacientės sveikatos būklės prastėjimui.
Šio mokslinio tyrimo, kuris dar nebuvo išspausdintas jokiame medicininiame žurnale, išvados buvo pristatytos Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų kongrese.
Nors A. Vankeerberghen pranešime spaudai nurodė, kad iki tol „nebūta kitų paviešintų (dvigubo užsikrėtimo) atvejų“, ji pridūrė, kad „šis reiškinys veikiausiai nėra tinkamai įvertintas“. Taip, anot jos, yra dėl to, kad nerimą keliančių atmainų testavimas yra ribotas. Todėl ji paragino aktyviau naudoti PGR testus siekiant nustatyti žinomas atmainas.
Sausį Brazilijos mokslininkai skelbė apie du žmones, kurie tuo pat metu buvo užsikrėtę dviem koronaviruso atmainomis, tačiau tyrimo išvados dar nėra paskelbtos jokiame moksliniame žurnale.
Komentuodamas tokį atvejį, Voriko universiteto virusologas ir molekulinės onkologijos profesorius Lawrence'as Youngas sakė, jog tai, kad asmuo gali užsikrėsti daugiau nei viena atmaina, nestebina.
„Šis tyrimas iš tiesų pabrėžia, kad mums reikia daugiau tyrimų siekiant nustatyti, ar užsikrėtimas keliomis nerimą keliančiomis atmainomis turi įtakos klinikinei COVID-19 eigai ir ar tai kokiu nors būdu mažina vakcinacijos efektyvumą“, – pareiškė jis.
