Tymų aukomis tampa jau ir kūdikiai, kuriuos skiepyti dar per anksti. Štai Ginta savo vos devynių mėnesių mergytę priversta gydyti Santaros klinikose, kur dėl tymų pastarąją savaitę paguldyti 5 vaikai. Moteris įtaria, kad klastingas virusas mažylę užpuolė poliklinikoje.
„Tiksliai nežinau kur, bet greičiausiai poliklinikoje. Buvo profilaktinė 9 mėn. patikra, svėrimas, matavimas ūgio. Tai vienintelė vieša vieta, kur galėjome būti tuo metu. Tiesiog buvo periodas, kad mažai iš namų išeidinėjom dėl visų ligų maratono“, – TV3 sakė mama Ginta Barkauskienė.
Pagal skiepijimų kalendorių nuo tymų vaikai skiepijami tik sulaukę 15 mėnesių. Moteris tvirtina taip ir planavusi padaryti ir nesupranta tų tėvų, kurie savo atžalų nesiskiepija ir taip kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
„Nieko nenoriu kaltinti, esu už skiepus. Mes esame visuomenė, turime atsižvelgti vieni į kitus. Laikomės taisyklių, nedaužom pagaliais vieni kitų, netrikdom kitaip sveikatos, kvėpuojam oru tuo pačiu. Čia toks dalykas, kurį galime suvaldyti, aš už skiepus“, – kalbėjo G. Barkauskienė.
Kaip Lietuvą gelbėti nuo plintančių tymų, susizgribo jau ir Seimo nariai. Vieni ragina neskiepytų vaikų nepriimti į valstybinius darželius ir mokyklas. Kiti- neskiepytiems vaikams nemokėti vaiko pinigų. Dar svarstoma už neskiepytų vaikų gydymą įpareigoti tėvus susimokėti arba neskiepijimą prilyginti vaiko nepriežiūrai, kas reikštų kone smurtą prieš vaiką.
„Jei žmogus atsisako skiepytis arba skiepyti savo vaiką, susirgimo atveju gydymo išlaidos nėra kompensuojamos. Kad žmogus suprastų, tai grynai jo atsakomybė. Kitos šalys turi sąsajas su vaiko pinigais. Jei neskiepijama, neužtikrini vaiko sveikatos būklės. Keli galimai grėsmę kitiems visuomenės nariams“, – sakė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Privalomas nereiškia, kad jėga paimsim ir skiepysim vaikus. Tėveliai, kurie atsisakys, įstatyme fiksuojama, duomenys perduodami į registrą, vaikų teises. Kad matytume, kad dalis vaikų neskiepyti, kad galėtume atsekti, kad tokie vaikai nebūtų ligų nešėjai.
Tuo metu valdančiųjų atstovas ragina imunitetą stiprinti natūraliomis priemonėmis: sportuoti, grūdintis, vengti streso ir dėl skiepų skeptiškai nusiteikęs.
„Skiepuose, jie gaminami, procese yra ir žmonių ir gyvūnų ląstelių. Jos turi savo DNR. Kai jūs gaunate DNR svetimą, ar tai nėra tas pats GMO, apie kurį nieks nenori šnekėti. Tas pasireiškia ne rytoj. Gali 3 kartoj pasireikšti. Niekas netikrina ir tų vaikų, kurie niekada nesiskiepijo ir neserga“, – kalbėjo Seimo narys Dainius Kepenis.
Medikai dėl privalomų skiepų nėra vieningos nuomonės. Vieni ragina skiepytis ir kuo greičiau, kiti abejoja, ar galima skiepyti prieš tėvų valią.
O štai Pasaulinės sveikatos organizacijos atstovė kaltina valdžią, kad leido neskiepyti ir Lietuvoje paskiepytų vaikų sumažėjo iki dabartinių 92 proc., nors organizacija rekomenduoja mažiausiai 95 proc., kad liga neplistų.
„Lietuvoje matome kai kuriose savivaldybėse apimtys skiepijimosi gali būti 80 proc., žemiau 90 proc. skatintume atkreipti dėmesį į tas teritorijas. Ir net tam tikras grupes asmenų, kuriose skiepijimosi apimtys ypač žemos“, – sakė PSO atstovė Ingrida Zurlytė.
Lietuvoje tymai toliau plinta. Kasdien fiksuojama po 10 naujų atvejų. Jais jau susirgo apie 250 žmonių, mirčių nėra. Tuo metu ES per 12 mėnesių nuo tymų jau mirė 33 žmonės.
