Jaunųjų konservatorių lyga profesoriui dovanojo ne tik dainas. Jo namas buvo apšviestas Lietuvos trispalve.
„Į sveikinimus atsakinėju „ačiū, ačiū“, jums linkiu to paties. Malonu, kad gana daug žmonių sveikina. Va, čia būrelis susirinko“, – pasakojo V. Landsbergis.
Paklausus, kokį gimtadienio norą pūsdamas žvakutes jis sugalvojo, profesorius pajuokaudamas atsakė, kad šiandien dar nematė torto su žvakutėmis: „Einu ieškoti. <…> Labai daug žvakučių reiktų. Nebūtų vietos ant torto, jis visas varvėtų “.
Nors ir žvakučių pūsti 89-ąjį gimtadienį neteko, V. Landsbergis norais pasidalinti sutiko.
„Norėčiau, kad mane paliktų ramybėje, tai vienas dalykas, o kitas, norėčiau, kad kiek dar man yra laiko, kad aš dar turėčiau sveikatos kai ką padaryti, nes man įdomu gyventi ką nors darant“, – sakė jis.
Pirmadienį gyvai senelio pasveikinti negalėjo jo anūkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis pirmadienį Liuksemburge dalyvauja Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje.
Gimtadienį pasitiko su Čiurlionio kūryba
V. Landsbergis savo gimtadienio rytą sutiko Čiurlionio muziejuje, savo socialinėje paskyroje pranešė profesoriaus sūnus rašytojas, poetas Vytautas V. Landsbergis.
„Tėvuko 89-ojo gimtadienio proga pasidovanojome pasivaikščiojimą su tėvuku po Čiurlionio muziejų ir jo improvizuotas įžvalgas apie Čiurlionio paveikslus ir gyvenimą.
Tokio gimtadienio formato dar nesam turėję; gal kada nors net filmas (ar jo dalis atsiras) iš šio šeimyninio/muziejinio pasibuvimo ir pašventimo, kurį nufilmavo Agnė Marcinkevičiūtė“, – savo soc. paskyroje pasidalino jis
V. V. Landsbergis taip pat pasidalino profesoriaus kurtomis eilėmis, kaip jis įvardija, „čiurlioniškesnėmis“ eilėmis:
„Ėjom radom
Ėjom pievom ir arimais
jų švelniais prisiglaudimais
matėm ežerais atplaukiantį
baltą laivą lėtą
radom kažkurioj palaukėj
mėlynakę Lietuvą
Iš MKČ
piešinių bloknoto
Mažuti, ar tu žinai ką nors?
Nieko tu nežinai.
Bet žinai viską“.
Vytautas Landsbergis – ne tik politikas
V. Landsbergis – ne tik politikas, bet ir meno, muzikos, kultūros istorikas, atsidavęs M. K. Čiurlionio gerbėjas per savo gyvenimą išleidęs beveik pusantro šimto knygų.
Gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. 1978-1990 m. – profesorius dirbo Lietuvos Muzikos Akademijoje.
1990 m. kovo 11 d. būdamas 57-erių V. Landsbergis išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. 1991 m. spalio 2 d.
Įsteigė Vytauto Landsbergio fondą – labdaringą organizaciją, kuri rūpinasi vaikų su negalia globa ir gydymu bei jaunais menininkais. 1991-ųjų rugsėjo 17-osios kalbą Jungtinėse Tautose, kuria pasauliui „grąžino“ Lietuvą, V. Landsbergis vėliau vadino vienu svarbiausių pasisakymų gyvenime.
1993 m. gegužės 1 d. įsteigiant Lietuvos konservatorių partiją – Tėvynės Sąjungą, išrinktas jos pirmininku. 2004-2014 m. – Europos Parlamento narys.
Vytauto Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė – pianistė, buvo Lietuvos Muzikos Akademijos profesorė. Dvi dukros – Jūratė ir Birutė – muzikės. Sūnus Vytautas – literatas ir filmų režisierius.
