To prašė ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras, pranešė Panevėžio apygardos teismas.
Manoma, kad J.Gailiūnas nusikalstamas veikas, dėl kurių atsidūrė teisiamųjų suole, įvykdė 1951 metais. Tuo metu jis dirbo Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) Šiaulių srities valdybos Vabalninko rajono skyriaus operatyviniu įgaliotiniu.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vyras, vykdydamas sovietų valdžios nutarimą „Dėl buožių su šeimomis iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos“ ir veikdamas kartu su kitais nenustatytais asmenimis – sovietų okupacinės valdžios represinių struktūrų darbuotojais, prisidėjo prie civilių gyventojų trėmimo.
Bylos duomenimis, J.Gailiūnas 1951 metų spalio pradžioje dalyvavo ištremiant į Sibirą Vabalninko rajono Butniūnų kaime (dabar – Biržų rajonas) gyvenusią 53 metų moterį su 26 ir 23 metų dukromis bei dar vieną 30-metę. Manoma, kad jis surašė apklausų protokolus, įregistravo moteris tremiamų šeimų sąrašuose, o tuomet jos traukiniu išgabentos į Sovietų sąjungos glūdumą, Tomsko sritį.
Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamas J.Gailiūnas kaltės nepripažino ir teigė, kad dirbdamas operatyviniu įgaliotiniu buvo atsakingas už žemės ūkį, kolūkių veiklą. Tačiau ekspertai nustatė, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvuose rastose trėmimų bylose esantys apklausų lapai, šeimos narių sąrašai ir du vadovybei adresuoti raportai apie 1951 metų spalio 2 – 3 dienomis vykusios operacijos rezultatus tremiant šias Vabalninko apylinkių gyventojas buvo surašyti ir pasirašyti J.Gailiūno.
Remdamasis šiais archyviniais dokumentais, teismas konstatavo, kad kėdainiečio vaidmuo trėmimo procese buvo ne atsitiktinis ar nežymus, o atvirkščiai – aktyvus, labai reikšmingas.
