„Tarp naujų mirties atvejų yra tokių, kurie įvyko ir gruodžio 25-ąją, ir gruodžio 26-ąją, bet gydymo įstaigos apie juos informaciją pateikė būtent gruodžio 28 dieną. Tada mes tas mirtis ir įvedėme į savo sistemą“, – BNS atsiųstame komentare teigė NVSC atstovė Justina Petravičienė.
Anot jos, centras visuomet mirtis į sistemą suveda tada, kai gauna informaciją iš gydymo įstaigų.
„Tai nėra susiję su NVSC darbu savaitgaliais ar šventinėmis dienomis. Mūsų specialistai įprastu režimu dirba ir jomis – tiek atlieka epidemiologinius tyrimus, tiek dirba su įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, tiek įgyvendina visas kitas numatytas funkcijas“, – sakė centro atstovė.
„Atsižvelgus į šiuo metu gydymo įstaigoms tenkančius krūvius, vertiname, kad galėjo atsitikti taip, kad informacijos apie mirties nuo COVID-19 ligos atvejus pateikimas iš gydymo įstaigų vėluoja“, – pridūrė ji.
Pastaruoju metu mirčių skaičius ypač išauga po savaitgalių ar švenčių.
Statistikos departamento duomenimis, daugiausia – po 18 – mirčių per praėjusią parą fiksuota Kauno ir Vilniaus apskrityse, čia taip pat didžiausias mirštamumas nuo pandemijos pradžios. Kauno apskrityje mirė 347 žmonės, Vilniaus – 240.
Vis dėlto Santaros klinikų atstovė Gitana Letukienė BNS teigė, kad gydymo įstaiga duomenis apie mirusius pacientus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui siunčia „24 valandas per parą septynias dienas per savaitę“.
Anot jos, tai daroma taip pat ir švenčių dienomis.
Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas taip pat BNS sakė, kad ši informacija perduodama operatyviai.
„Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui informacija apie mirusį pacientą privalome pateikti ne vėliau kaip per 12 valandų. Dėl to mūsų medikai, nors ir dirbdami dideliu krūviu, mirties atvejus registruoja neatidėliodami“, – sakė jis.