Balsas.lt jau rašė apie tai, kaip Kovo 4 d. buvusi Europos Komisijos vyriausioji finansininkė argentinietė Marta Andreasen padavė Lietuvą ir dar 26 Europos Sąjungos valstybes į Europos žmogaus teisių teismą siekdama įrodyti, kad buvo atleista iš darbo už tai, jog atsisakė pasirašinėti nepatikimus finansinius dokumentus, reikalavo atlikti vidinį auditą ir teigė, kad nepriklausomas auditas nepatvirtins Komisijos finansinių ataskaitų.
M. Andreasen – drąsi, ryžtinga ir savimi pasitikinti moteris. Nors pralaimėjo jau du mūšius, pasiduoti neketina. Priešingai – dar ryžtingiau siekia įrodyti ne tik tai, kad su ja buvo neteisingai pasielgta, bet tai, kad ES iš tiesų kažkas trukdo skaidriai įvertinti jos pačios finansus.
- Jūsų nuomone, kokios priežastys nulėmė Jūsų nušalinimą ir atleidimą?
- Manau, nebuvo nuoširdaus intereso reformuoti ES finansų vadybą, o mano ryžtas neigiamai paveikė hierarchiją. Tuo pat metu jie suprato, kad aš nepasirašysiu nė vieno pavedimo, nė vieno leidimo mokėti, jeigu neturėsiu pakankamų dokumentinių įrodymų, kad pinigai mokami teisingam žmogui ir turint teisingą tikslą. Štai kodėl jie nušalino mane net be jokio pagrindo – jie turėjo vienintelį tikslą išmesti mane iš institucijos, kad nebebūčiau nepatogia liudytoja, jog daugiau nebegalėčiau rinkti įrodymų dėl finansų vadybos pažeidimų.
- Kokias finansines problemas Jūs matėte ES sąskaitose?
- Buhalterinė sistema yra ne visa apimanti, kas reiškia, kad ji neatspindi visų ES biudžeto finansinių operacijų. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais pinigai mokami, bet už juos neatsiskaitoma.
Kompiuterinė sistema, kuria atliekamos visos finansinės operacijos, nuolanki manipuliacijoms, kas reiškia, kad finansinės operacijos gali būti keičiamos atgaline data nepaliekant jokių pėdsakų, kas, kodėl ir kada keičia buhalterinius įrašus.
Dėl lydinčios dokumentacijos trūkumo buvo neįmanoma vykdyti adekvačią kontrolę, ar mokėjimai ėjo teisingam žmogui teisingu tikslu.
- Kaip komisarai reagavo į Jūsų skundus dėl skaidrumo trukumo ES finansuose?
- Jie reagavo taip, kad aš net negalėjau įsivaizduoti – su panieka. Jie neatsakė į mano raginimus paremti kaitą, kuri buvo būtina nedelsiant. Iš pradžių jie mane ignoravo, bet, kai pradėjau ryžtingiau aiškinti problemos gylį ir savo pasiūlymus, jie nutarė nušalinti mane nuo vyriausiosios finansininkės pareigų. Jie laikinai nušalino mane, kad nebegalėčiau rinkti informacijos dėl pažeidimų ES finansuose, nes vertino mane kaip nepatogią liudytoją. Pagaliau, jie galutinai atleido mane nepagrįstų kaltinimų pagrindu.
- Po Lietuvos stojimo į ES, Dalia Grybauskaitė buvo deleguota į finansų ir biudžeto komisarės postą. Ar bandėte kalbėti su ja apie reformą?
- Neturėjau galimybės asmeniškai kalbėti su D. Grybauskaite, kadangi ji buvo paskirta komisare, kai prieš mane jau buvo pradėta disciplininė procedūra - buvau laikinai nušalinta ir neturėjau ne tik prieigos prie komisarų, bet net galimybės patekti į pastatą. Tačiau ji buvo viena iš 25 komisarų, kurie 2004 rugsėjo 29 d. klausė mano paaiškinimų prieš galutinai mane išmesdami.
Pasakiau kalbą apie tai, kaip siekiau komisarų pagalbos, bet jos negavau. Mano advokatas paaiškino, kokią didelę atsakomybę turi finansininkai ir kokias savybes jie turi turėti: integralumas, skaidrumas, atsakomybė. D. Grybauskaitė nepravėrė burnos kokiam nors komentarui arba klausimui.
- Ar ji turėjo galią palikti Jus vyriausiosios finansininkės poste arba bent įsakyti atlikti auditą?
- Be abejo, ji turėjo galią sustabdyti atleidimą ir pareikalauti tyrimo. Manau, jeigu ji būtų tai padariusi, kiti komisarai būtų jos paklausę arba bent nestabdę skaidraus tyrimo.
- 2004-2009 m. Europos audito rūmai nė karto nesuteikė pilno patikimumo statuso ES sąskaitoms, bet finansų ir biudžeto komisarė D. Grybauskaitė visada turėjo idealios politikės reputaciją. Kaip Jūs įvertintumėte jos išrinkimą į Lietuvos Respublikos Prezidentės postą?
- Aš tikiu, kad ponia D. Grybauskaitė, kaip biudžeto komisarė, turėjo idealią galimybę įgyvendinti skaidrią ir patikimą finansų vadybą. Tačiau auditoriai nesuteikė patikimumo statuso ES išlaidoms už laikotarpį, kai ji buvo komisarė ir tai tikrai nėra jai palanki istorija. Nė žodžiu ji negynė Europos mokesčių mokėtojų interesų, o tai apima ir Lietuvos mokesčių mokėtojus. Jeigu bučiau lietuvė, aš už ją nebalsuočiau.
- Ką Jūs ketinate įrodyti paduodama į teismą visas ES šalis?
- Ketinu įrodyti, kad aš buvau teisi, kai tvirtinau, kad ES buhalterija yra visiška nesėkmė, kad aš turėjau teisę ir pareigą padaryti mano susirūpinimą žinomu kitoms ES institucijoms, kurios turėjo sprendimo galią dėl ES finansų (Europos Parlamentas, Audito rūmai ir t.t.), kad mano byla rodo, jog ES nerimtai kalba apie skaidrumą ir atskaitomybę, o taip pat negerbia Europos mokesčių mokėtojų teisių.
- Ar tikite, kad gali būti pripažinta, jog ši Europos Sąjunga padarė klaidą?
- Manau, kad kai kurie žmonės Europoje jau pripažino, kad buvo neteisinga atleisti ką nors, kaip aš, kuri gynė jų interesus.
- Ar gali būti, kad kažkam gali būti naudinga, jog niekas negali pasakyti, kur teka pinigai?
- Aš neturiu abejonių, kad šis skaidrumo ir atskaitomybės trūkumas kažkam naudingas, o tai paaiškina, kodėl finansų ir buhalterinės apskaitos sistemoje nedaroma jokių pakeitimų – nepaisant to, kad dedamos pastangos įtikinti žmones, kad pakeitimai įvyko. Viskas, kas įvyko nuo mano išėjimo – tai butaforija – tam, kad susidarytų įspūdis, jog ES pradėjo vykdyti reformą, nors paskutinis auditorių reportas aiškiai rodo, kad jokios reformos iš tikrųjų nevykdomos.
Laukite tęsinio.
