Vakar lyg niekur nieko buvo pranešta, kad Vilniaus savivaldybė privalės grąžinti beveik 5 mln. litų europinių lėšų už trijuose šalies miestuose nebaigtą įgyvendinti el. bilieto sistemą. Teigiama, kad sostinės valdžia esą projektą privalės baigti savomis lėšomis.
Dar sausį Europos Sąjungos paramą administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra konstatavo, kad už europines lėšas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įdiegta elektroninio bilieto sistema neveikia taip, kaip buvo numatyta.
15 mln. litų Europos Sąjungos ir 5,5 mln. litų bendrojo finansavimo lėšų projektui skirta dar 2005-aisiais tikintis, kad po poros metų su vienu elektroniniu viešojo transporto bilietu bus galima važiuoti visuose trijuose didmiesčiuose.
Tačiau projektui stringant, jo pabaigos terminas pratęstas iki praėjusio gruodžio. Deja, keleivių informavimo ir elektroninio bilieto paslaugos nėra iki galo teikiamos iki šiol. Sostinėje neveikia informacinės švieslentės, vienas elektroninis bilietas negalioja visuose trijuose miestuose, nevisiškai veikia bilieto papildymo sistema.
„Informacinės visuomenės plėtros komitetas priėmė sprendimą, kuris įpareigos Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, t.y. projekto pareiškėją, sugrąžinti dalį lėšų, t.y. apie 32 proc. bendro skirto finansavimo – apie 4,8 mln. litų, ir tas sprendimas turi būti įgyvendintas per 60 kalendorinių dienų. Pervestos lėšos bus sugrąžintos į valstybės iždą", – teigė Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktorius Valdas Kišonas.
Vilniaus valdininkai dėl iki galo neatlikto projekto kaltina 2005-aisiais miestui vadovavusią administraciją.
„Jis nebuvo pradėtas tinkamai, dėl to jį vykdant atsirado labai daug komplikacijų ir 2009 metų pavasarį, kai mes patikrinome ir pamatėme padėtį, kokioje yra šis projektas, tai jeigu mes būtume nieko nedarę, tai būtų reikėję grąžinti 20 mln. litų europinių pinigų. Tą, ką mes sugebėjome padaryti, tai mes išsaugojome bent tuos 15 milijonų", – aiškino Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.
– Vilniaus valdžia informaciją apie 5 mln. europinių el. bilieto lėšų praradimą pateikė taip, tarytum būtų prarasti ne keli milijonai, o, pavyzdžiui, 5 litai. Susidaro įspūdis, kad panašus į sostinės valdininkų ir mūsų specialiųjų tarnybų požiūris –jos į informaciją nereagavo niekaip. Ar penki milijonai sunkmečio prispaustai Lietuvai – jau ne pinigai? –„Respublika" klausė Seimo Audito komiteto pirmininkės Loretos GRAUŽINIENĖS.
– Neabejotinai tie milijonai yra didžiulės lėšos. Ir kiekvieną litą valstybė turi labai atsakingai skaičiuoti. Tai dar vienas pavyzdys, kaip nesugebama suplanuoti, nežinoma, ko norima. Teikiami projektai, o kaip juos realizuoti –nežinoma. Tai klasikinis pavyzdys, kai susipynė įvairūs interesai, per įvairius tuos interesus ir nepasidalijimą liko nepanaudoti pinigai.
Idėja buvo lyg ir gera, tačiau eilinį kartą lietuviai nesugebėjo realizuoti geros idėjos.
– Projektas bus baigiamas „savomis lėšomis". Kieno –buvusio Vilniaus mero Viliaus Navicko, dabartinio mero Raimundo Aleknos, o gal el. bilieto projektą kuravusio vicemero Romo Adomavičiaus asmeninėmis lėšomis?
– Manau, kad iš visų mūsų –mokesčių mokėtojų –lėšų. Yra labai paprasta teisinė situacija –ES savo lėšas išieškos iš Lietuvos valstybės. Atitinkamai mūsų šalis turėtų ieškoti kaltų žemesnėse grandyse. Kad jie bus surasti –labai abejoju. Greičiausiai ir vėl kaltų nebus, nors dėl kažkieno kaltės prapuolė 5 milijonai.
Tiesą sakant, šiuo klausimu jau tampu pesimistė. Mūsų valstybė dar nepriaugo iki to, kad iššvaistę milijonus žmonės būtų nubausti ar bent jau juos kas nors verstų atlyginti žalą.
– Keista –jei tai būtų privati įmonė, kaltieji akimirksniu būtų nustatyti, verčiami atsakyti. O čia apie kaltuosius kalbame lyg apie kokią juodą katę, kuri yra tamsiame kambaryje ir jos surasti niekaip neįmanoma?
–Problema ta, kad valdininkai įstatymus rengia turėdami galvoje pirmiausia save. Stengiasi, kad norminių aktų nuostatos būtų taip sudėliotos, jog atsitikus “nenumatytam įvykiui" pirmiausia jie liktų nenubausti. Įstatymuose įvesta kolektyvinė atsakomybė ir atveda prie nuolatinių piktnaudžiavimų, milijoninių praradimų.
Juk greičiausiai bus pasakyta, kad sprendimą priėmė ar projekto vykdymą prižiūrėjo ne Navickas ar Adomavičius, o kolegialiai visa Vilniaus savivaldybės taryba. O čia pagal įstatymus jau kaltų nėra.
Akivaizdu, kad sistemą reikia keisti. Tačiau ar tai artimiausiu metu galime padaryti – labai abejoju. Dar praeis mažiausiai dvidešimt metų, kol suvoksime, kad turime tausoti savo valstybę, savo žmones ir pinigus. O dabar išeina taip, kad kiekvienas žiūri tik savo interesų. Greičiausiai, kad tokią nuostatą pakeistume, reikės ištisai kartai pasikeisti. Dabar turime tai, ką turime...
