Aš jau suprantu, o tu dar ne
Tobula būtų, jei vyras ir moteris šeimoje augtų vienodu ritmu. Aukščiausias turi didelį jumoro jausmą ir nedaro mums "meškos paslaugų". Augame palaipsniui: tai vienas, tai kitas. Vat ir atrodo: aš jau suprantu, o mano partneris vis dar tamsoje tupi.
Pasakojama, kad sielos, prieš ateidamos į šią žemę susitaria, ko viena kitą pamokys, kad sielos evoliucijos kontekste jos pasitarnautų viena kitai iš didelė meilės. Kai mes to neįžvelgiame, atsiranda noras puikuotis. Visiškai normalu, kad ateina laikas, kai įprastą šeimos gyvenimą kažkuris vienas pradeda versti aukštyn kojom, t.y. pradeda ieškoti atsakymų į klausimus - kas aš esu, ką aš čia darau, kokia mano paskirtis ir pan? Dauguma mūsų valdo egoizmas, todėl tas pirmasis šeimoje, kuris pradeda domėtis aukštesniaisiais gyvenimo tikslais, gali pasijusti geresniu, šviesesniu, tobulesniu ir t.t. Štai kodėl po seminarų atsiranda mintys, jog aš suprantu jau viską, o mano partneris dar tik pradeda mokytis gyventi. Jei pradėjome lankytis seminaruose, nedarykime pirmosios klaidos - negalvokime blogiau apie partnerį. Greičiausiai, jei ne jis, jo mąstymo būdas, mes nebūtume nuėję į jokį seminarą. Esame labai susiję tarpusavyje, ypač šeimose. Juk kažkam tenka ir "blogiuko" rolė.
Moterys - didžiosios vedlės
Labai dažnai tenka girdėti, jog dvasiniu šeimos vedimu nuo senų senovės rūpinasi vyrai. Moterys per dažnai prisiima laukiančiosios rolę. Nežinodamos bendro vyriškų ir moteriškų energijų Visatoje konteksto, moterys apleidžia labai svarbią savo paskirtį - kurti. Tiesa ta, kad vyriška energija Žemėje jau kuris laikas yra labai nebrandi, per daug egoistiška, todėl galima sakyti, jog dauguma vyrų dideliuose kūnuose tėra maži berniukai, norintys valdyti savo smėlio dėžėje esančius kelis žaislus. Išminčiai sakydavo, jog 45 metų vyras jau turėtų dalintis savo gyvenimo patirtimi su kitais jaunesniais. Tačiau atrasti 45 metų susivokusį ir brandų vyrą šiuo metu yra ganėtinai sudėtinga. Štai kodėl labai svarbu moterims, kai tik jos savo viduje pajaučia impulsą pasirinkti dvasingesnį gyvenimą, atsiduoti šiam keliui. Moterys yra labai galingos, kuriančios, apdovanotos intuicija. Kai jos pradeda šviesėti, t.y. grįžti į savo prigimtinę būseną, mylėdamos nuoširdžiai vyrą jos pakylėja jį link dvasingumo. Ir tik tuomet vyras gali prisiimti atsakomybę vesti šeimą dvasingumo keliu. Taigi antroji didelė klaida - kai moterys laukia jų išgelbėtojo. Moterims tenka gelbėtis pačioms ir gelbėti pasaulį. Tik ne kova, kaip tą daro vyrai, o meile.
Aš klausau apie save
Kas buvo nors viename seminare, kuriame kalbama apie tai, kaip reikėtų gyventi, paisant aukštesniųjų žmogiškųjų vertybių, žino tą jausmą: sėdi ir galvoji, Viešpatie, kaip gi man nepasisekė, kad aš gavau tokį nevykusį partnerį. Mat viską, ką sako ne apie mane, viskas sutampa. Ir tai nėra melas! Visgi, turime pripažinti, kad viską, ką sako apie mane, irgi sutampa. Nes mes esame tik žmonės, kurie šioje žemėje mokomės vieno pagrindinio dalyko - santykių, t.y. mes visi mokomės mylėti - save ir savo artimą. Labai dažnai seminarų lektoriai pasakoja apie vyro ir moters roles gyvenime, šeimoje. Taigi trečioji dažna klaida - klausytis ne apie save. Kai sumokame už seminarą, išnaudokime laiką savo, o ne partnerio analizei. Silpnesnės valios žmonėms patariama net nesirašyti to, kas kalbama apie kitą lytį. Rašykime tik tai, kas aktualu mums. Vyrai rašo apie vyrus, moterys rašosi apie moteris. Toks konspektas gali padėti išvengti nereikalingų nesutarimų namuose. Nevalia vyrui grįžus į namus pasakoti, ką kalbėjo apie moteris: žmona tuoj pat išmatuos skirtumą tarp savęs realios ir konspektų pageidaujamos fantazijos ir pasidarys išvadą, jog tokia, kokia ji yra, ji netinkama. Senoliai moko: moteris keičiasi tik tuomet, kai yra mylima. Tad negluminkime moterų dėl jų pačių gerovės.
Pasiklausiau ir mokau kitus
Ketvirtoji dažna klaida - pasiklausius seminaro nesiimti veiksmų, bet mokyti kitus. Labai dažnai žmonės puola klausytis seminarų apie kitokį gyvenimą ir tiek sukaupia žinių, kad nežino, kur jas dėti, todėl dalina jas visur ir visada. Tokių "mesijų" sutinkame labai dažnai, ypač kompanijose galime girdėti, kaip vienas ar kitas žmogus aktyviai kalba prieš įprastą gyvenimą: mat išklausęs 10 paskaitų ciklą, pasitvirtino, jog eina tiesingu gyvenimo keliu, viską suvokia teisingai, todėl dalinasi informacija su visais sutiktais. Dvasiniai mokytojai teigia: kai žmogus po mokymų pradeda keisti save, nėra kada malti liežuviu, nes tai yra prasmingas, bet ne lengvas kelias. Normalu, jei tokių "mesijų" pradeda nemėgti namiškiai, įskaitant ir šunį su kate, draugai nebekviečia į vakarėlius. Labai svarbu palikti kitus ramybėje, o imtis tik savęs. Nevalia grįžus į namus mokyti vyrą, koks jis turėtų būti pagal nuostabųjį lektorių, kuris ach koks vyriškas. Išminčiai moko: vyras keisis tik tuomet, kai žmona jį nuoširdžiai mylės. Priešingu atveju vyras su metais darysis ne panašus į savo žmoną ir dar labiau nuo jos tols.
Daryk, kaip aš
Jurgelio dainelę žinome nuo vaikystės. Dvasinis kelias - tai šiek tiek sudėtingesnis šokis. Penktoji dažna klaida - vertimas kitus daryti taip, kaip daro "nušvitęs". Dvasinio gyvenimo kelio pasirinkimo grožis yra pačiame procese. Kai sutinkame tvirtą ir gerą žmogų, leidžiantį gyventi kitiems taip, kaip jie nori gyventi, norisi ne tik tokio žmogaus klausytis, bet ir klausti bei sekti jo pavyzdžiu. Atkreipkime dėmesį: mūsų artimieji elgsis panašiai kaip mes, kai suveiks tam tikros aplinkybės: laikas, meilė sau ir meilė jiems. Kai pamatau lamingą moterį, jaučiu jos lengvumą, man norisi sužinoti, kaip ji tai daro. Kai sutinku teisingai besielgiančią nuobodylą, man norisi trauktis nuo jos kuo toliau ir dar labiau saugoti savo netobulumą, nes jos teisingumas persisunkęs nepakeliama našta. Nenorėkime, kad mūsų vaikai pasirinktų mūsų tinkamą gyvenimo supratimą. Supraskime: klaidos - tai nėra klaidos, o būtina patirtis tolimesniam žinojimui, kaip gyventi geriau. Nemokykime vaikų, kaip gyventi rytoj, nes mūsų ten dar nebuvo. Būkime savimi, būkime laimingi, tuomet ir kitiems norėsis atkartoti mūsų šokį su savomis improvizacijomis.
