Vorkutos lagerio ilgametė politinė kalinė ir tremtinė Ona Lukauskaitė – Poškienė, naujoji Helsinkio grupės vadovė garsųjį „45-ių Memorandumą“ pavadino (cituoju) „beprotišku dokumentu, už kurį KGB sukiš į kalėjimą Lietuvos disidentų aktyvą“ ir atsisakė jį pasirašyti.“(lit.6nr, 55psl.)„Ji tik išbarė už „ išsišokimą“, kuris esą leis „susemti“ visą mūsų pogrindžio „aktyvą“. (lit. 88nr, 15 psl.)Labai apmaudu, bet panašiai, kaip spėjo disidentė, ir įvyko.
Tikinčiųjų teisių gynimo komitetas buvo atsargesnis dėl A.Terlecko siūlymo ir politinio dokumento nepasirašė. (cituoju) „Po poros mėnesių prasidėjo areštai. Vienus pirmųjų suėmė A.Lavutą, T.Velikanovą, V.Nakapetovą, M.Landą. Ištrėmė ir akademiką A.Sacharovą, o nuo 1984 metais tremtine tapo ir jo žmona E.Boner. Dauguma pasirašiusių šį raiškų dokumentą buvo nuteisti bei įvairiai represuoti arba slapta emigravo(Vladas Šakalys). Tarp pasirašiusių buvo 4 estai, 6 latviai, 35 lietuviai, 10 rusų disidentų. Buvo suimti visi latviai ir estai bei 4 lietuviai.“ ( lit 2nr, 157, 158psl.) Buvo ir gan keistų mirčių po nelabai sudėtingų operacijų...
PASTEBĖJIMAS:Kai prisimeni „Memorandumo“ kūrimo pradžią Terleckų bute su „KGB sekimo gūžtos“ priežiūra, kyla daug abejonių dokumento ruošimo slaptumo patikimumu... Tikėtina, kad būtent KGB agento V.B. Terleckų bute gauta surinkta informacija beinuolatinis dokumento raidos stebėjimas išsiliejo į platesnius vandenis, kur KGB buvo konkrečiai fiksuoti lietuvių, rusų, estų, latvių disidentai. Svarbu pastebėti ir tai, kad tą kartą nukentėjo kitų Baltijos respublikų visi pasirašę disidentai, o iš 34 –ių Lietuvos „Memorandumo“ signatarų buvo suimti tik keturi asmenys.

45-ių Memorandumo“ teksto paruošiamasis darbas vyko taip: 1979 m. 07. 28d. A.Terlecko namuose (cituoju)„rašomaja mašinėle buvo atspausdintas pirmas kreipimosi tekstas. Apie tai antrame aukšte gyvenusios KGB agentės Elena ir Marija Bitinaitės pranešė KGB. Po kelių valandų atvyko prie buvusio partizano ir politinio kalinio Jono Pratusevičiaus prisistatęs 23 metus iškalėjęs ir KGB agentu užverbuotas V.B(Vytautas Bastys).Šis informavo KGB viską, ką sužinojo.“Tikinčiųjų teisių gynimo komitetas buvo atsargesnis dėl A.Terlecko siūlymo ir politinio dokumento nepasirašė. (cituoju) „Po poros mėnesių prasidėjo areštai. Vienus pirmųjų suėmė A.Lavutą, T.Velikanovą, V.Nakapetovą, M.Landą. Ištrėmė ir akademiką A.Sacharovą, o nuo 1984 metais tremtine tapo ir jo žmona E.Boner. Dauguma pasirašiusių šį raiškų dokumentą buvo nuteisti bei įvairiai represuoti arba slapta emigravo
2011 metais paviešintuose prisiminimuose A.Terleckas pristato save, kaip KGB slaptus darbuotojus besiryškinantį detektyvą. O buvo taip:
1978 metais (cituoju) „naktį į birželio 27 ar 28 d. rusiška mašinėle „atkaliau“ vienu pirštu Molotovo – Ribentropo pakto pasekmėms likviduoti komiteto nedidelės apimties deklaraciją, kurią tikėjomės apsvarstę tobulinti. Kadangi spausdinant mašinėlė tarškėjo, garsas buvo gerai girdimas palėpės kambarėly gyvenančioms Bitinaitytėms – neabejojau kad jos praneš, kam reikia. O tada bus atsiųsti KGB agentai ištirti, ką rašėm naktį. Šitaip mes nesunkiai nustatysime, kurie asmenys yra agentai. (Apie LLLorganizuotą mitingą 1987.08.23d. Apžvalga“ 2005.06.26“. G.Šidlauskas)
A.Terleckas:(cituoju) „...atėjo Koja mūsų pravardžiuojamas V.B. Jis buvo gan gudrus šnipelis, išdavęs daug savo draugų. (...) Kaip tik tą dieną Juliukas (Julius Sasnauskas) atnešė Šv. Jonų bažnyčios palėpėje „atkaltą“ pirmąjį „Vyčio“ numerį. Parodžiau jį V.B. Aišku, kad jau tą patį vakarą“Vytis“ gulėjo ant Lietuvos KGB pirmininko generolo Juozo Petkevičiaus stalo...“(lit. „Laisvės priešaušryje1970-1986m.)
Beje, tai tas pats KGB agentas V.B. (Vytautas Bastys), kurio parašas puikuojasi ir prie „Memorandumo“ teksto, kuris fiksavo ir „Memorandumo“ kūrimo pradžią. Kaip visa tai suprasti? A.Terleckas netgi pats teigia, kad „neabejoja, kad jos (KGB agentės), praneš kam reikia“. Iš to kas pasakyta seka dar ir tai, kad A.Terleckas išryškino KGB agentą ir tada, tai žinodamas, supažindino jį ir su pogrindžio leidinio „Vyčio“ pirmu numeriu, o vėliau netgi pasiūlė jam pasirašyti po dokumento tekstu?

A.Terleckas primena, kad jis 1964m. davė sovietiniam saugumui (cituoju) “...apie 30 buvusių ir esamų lagerininkų charakteristikas. Daug klausinėta apie Endriukaitį, A.Stasiškį, Bičiūną,J.Semėną. Filipavičiumi nelabai domėjosi” “Pykau ant savęs, kad pasidaviau baimės jausmui. Į pokalbio” pabaigą tas jausmas dingo”. “Išpasakojau viską ką rašiau laiškuose (politiniams kaliniams) A.Terleckas paaiškina: “cituoju) Susidariau išvadą, kad jie (saugumiečiai) laikė mane kažkuo panašiu į “centrą”. A.Terleckas: (cituoju) “Grįžęs iš saugumo į darbą turėjau mažai laiko pranešimui politvalandėlei. Sąmoningai atsiprašiau, kad skaitysiu rusiškai”. (citatos iš knygos “25-ieji Lietuvos okupacijos metai” pateiktos 200 - ame puslapyje.) O juk tai tik vienas epizodas tarp daugelio. Kaip jį vertinti? - tegul sprendžia skaitytojai.

. KGB kapitonas J.Česnavičius po KGB padarytos protekcijos studijuoti neakivaizdiniu būdu aiškina A.Terleckui:(Cituoju) “Dabar įsitikinai, kad mes (KGB) netrukdom gauti darbą, galėsi išeiti iš “Puntuko” ir gauti darbo arčiau ministro”. Kodėl buvo tokios protekcijos buvusiam politkaliniui? - nežinau. A.Terleckas netgi pažada: “Pasipiktinęs kuo mors netylėsiu, o ateisiu į saugumą išsiaiškinti. Jis (J.Česnavičius) neparodė didelio džiaugsmo mano nutarimu lankytis pas juos. Į tai atsakė. jog ne visada būnąs savo kabinete”. A.Terleckas:” Kodėl toks abejingumas? Ką jis reiškia? Juk jie (kagėbistai) labai mėgsta, jeigu pas juos lankosi buvę politiniai kaliniai.” (citata iš knygos “25-ieji Lietuvos okupacijos metai ” 2006m. 205p.)Savo atsiminimuose A.Terleckas teigia: “KGB parinkdavo labai dorus prižiūrėtojus. Su vienu net labai draugiški santykiai buvo užsimezgę.” (iš knygos “Laisvės priešaušryje” rezistento prisiminimai 1970- 1986m.” (išleista 2011m.) Gal būtent tokie geri santykiai su saugumiečiais padėjo A.Terleckui aptariamu komentare laikotarpiu, kai jis vietoj prokuroro siūlymo nuteisti keturiems metams nelaisvės už maisto produktų grobstymą, pasitelkus du pagalbininkus, gavo tik vienus metus nelaisvės. 1990 metų pradžioje dviems žurnalistams A.Terleckas aiškina: (“KGB buvo nesuinteresuota mane uždaryti. Daugelis čekistų per mano draugus veikė, kad manęs nepasodintų”. (citata iš “Neapykanta visada gimdo neapykantą” 2010.03.11d. “Gimtasis kraštas”.)

Šitų žmonių Lietuva negerbia. Buvo atimtos net jiems pažadėtos žemės sklypeliai. Šie žmonės prisimenami tik porą kartų metuose (ir tai tik tie, kurie dar nenusibaigė iš skurdo ir nevilties). Laikykis, Terleckai, Lietuva bus Laisva, vat pamatysi !

Jo. Šitiems žmonėms reikia tik žemai nusilenkti.

Ačiū. Bet dabar jau yra sakoma "privilegijuotų interesų zona". Sunku spėti paskui terminų margumyną :)

Manyciau kad 45 pabaltijiechiams disidentams reiktu suteikti Lietuvos Respublikos signataru varda ir (jei neturi oficialiu pajamu) skirti Lietuvos Respublikos renta. Iskaitant Rusijos, Latvijos ar Estijos piliechius ir ju paveldetojus... Manau kad ju parasas sulyginamas su Partizanu krauju ar Atkuriamojo Seimo nariu drasa....

pardon ka d cia tiek pripostinau.
cia ne as, cia aplinka kalta :)
balso admine, tvarkyk ja, jbtvmt!

cyvai, pabaltijys, pabaltijieciai yra vertinys is rusu kalbos, o paskutiniu metu yra stipriai isitrynes i Kremliaus propagandos novojaza kaip pezoratyvinis apibudinimas (sinonimas "artimasis uzsienis").
normalioje kalboje normaliam zurnalistui reiktu sito zodzio nevartoti.
labai neblogas straipsnis apie tokias ir panasias zodines manipuliacijas

НЕДОВАРЕННАЯ ЛАПША НА РАЗВЕСИСТЫХ УШАХ. МАНИПУЛЯЦИИ-1
22 ДЕКАБРЯ 2010 г. ГЕОРГИЙ САТАРОВ