„Rūkyt rūkysiu, o dėl pirkimo pagalvosiu“, – tokią savotiškai išsamią išvadą pateikė alytiškis Petras A., kurio rūkymo stažas nei didelis, nei mažas – 25 metai. Atsitiktinai užkalbintas vyriškis juokėsi, kad ko jau ko, bet cigarečių žino kur gauti, gali ir man parūpinti. Atsisakiusi tokios paslaugos likau nesuprasta, tačiau žodis „kontrabanda“ jo buvo linksniuojamas drauge su žodžiais „valstybės bėda“.
Apie nepažabotą rūkalų apetitą – milžiniškus kontrabandinių cigarečių kiekius, skaudžius padarinius ir šešėlinės ekonomikos žalą valstybei skaitykite „Alytaus naujienose“.
Kai nereikia, tai ir nežinai
Kad pati populiariausia kontrabandinė prekė Lietuvoje yra cigaretės, nesiginčytų nei Pagėgių krašto gyventojai, nei atlapaširdžiai dzūkai. Pastarieji galbūt kiek atviresni, ne tiek įbauginti, todėl jų lūpomis dažniau prabyla tiesa – kur, kada ir už kiek.
Lietuva muša rekordus – esame antra šalis Europos Sąjungoje (ES) pagal nelegalių cigarečių vartojimą. Laisvosios rinkos instituto duomenimis, per 2012 metus 35 proc. Lietuvos gyventojų įsigijo kontrabandinių rūkalų, o 62 proc. buvo linkę pateisinti kontrabandinių ir nelegalių prekių vartojimą. „Juk pakelis cigarečių kainuoja veik dešimt litų! O ką daryti tiems, kurie per dieną surūko po du pakelius?“ – klausia cigarečių mėgėjai.
Matematika, anot kalbinto rūkaliaus Petro, labai paprasta: „Esu skaičiavęs, jeigu perku parduotuvėje, per mėnesį išleidžiu apie 400 litų, o jei savose vietose – veik perpus mažiau. Tai valstybės bėda, kurią turi spręsti patys žmonės. Aišku, tokia rūkalų kaina verčia susimąstyti neturinčius pinigėlių – mesti rūkyti. Gal taip sveikatą žmonių saugo?“ – argumentus ir klausimus žėrė vyriškis.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2012-aisiais Lietuvoje nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1594 žmonės, arba 51 mažiau nei 2011 metais. 100 tūkst. gyventojų teko 53 mirusieji nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų. Dauguma mirusių asmenų – vyrai.
Visgi tų, kurių rūkymo stažas nebe vieni metai, tokia mirčių statistika neatbaido mesti žalingą įprotį. Neįpirkdami brangių legalių cigarečių, jie griebiasi nelegalių, o argumentas vienintelis – cigarečių kaina parduotuvėse per didelė. Ją labiausiai išpučia tabako gaminių akcizas, kuris yra didžiausias ir siekia 80 proc. gaminio kainos. Kokios tokių kainų pasekmės buvo praėjusiais metais ir kokios jau yra šiais?
Suskaičiuoti „viščiukai“
Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 45, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 53 pakelius legalių cigarečių. Palyginti su 2011 metų statistika, surūkytų legalių cigarečių kiekis nedaug sumažėjo.
Tabako gaminių mažmeninės kainos 2012 metais, palyginti su 2011-aisiais, padidėjo 4,7 proc. Daugiausia – 5,4 proc. – pabrango ketvirtajam (pigiausių) segmentui pagal kainų lygį priklausančios cigareės su filtru. Rūkalų kainų didėjimą lėmė 2012 metų kovo 1 dieną pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
Padidėjusi kaina – padidėjusi kontrabanda. 2012-aisiais sulaikyta 17 mln. 494 tūkst. 288 litų vertės kontrabandinių cigarečių. Per pirmąjį šių metų ketvirtį – daugiau negu 29,8 mln. vienetų cigarečių – tris kartus daugiau, palyginti su 2012 metų tuo pačiu laikotarpiu (8,8 mln. vienetų).
2012 metais pajamos už cigarečių pardavimą legalioje prekyboje Lietuvoje, palyginti su 2011 metais, padidėjo 1,43 proc. 2013-ųjų sausį–kovą pajamos už cigarečių pardavimą legalioje prekyboje Lietuvoje, palyginti su 2012 metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 1,08 proc.
Akivaizdu, kad nelegalių rūkalų srautų ir pardavimo mažinimo kova prilygsta Don Kichoto kovai su vėjo malūnais, o rūkalų gamintojai baiminasi, kad kontrabandos mastai tik augs. Priežastis: pirmadienį ministrų kabinetas pritarė siūlomam pakeitimui dar didinti akcizus tabako gaminiams ir alkoholiui. Teigiama, jog puslitris alaus ir degtinės brangtų apie 11, vyno – 16, pakelis cigarečių – apie 30 centų. Dėl šio pakeitimo tikimasi kitais metais į biudžetą papildomai surinkti apie 80 mln. litų.
Naujai senas būdas Informuojama, jog šių metų sausį–kovą 58 proc. Lietuvos Respublikos muitinės sulaikytų cigarečių kiekio sudarė cigaretės, pažymėtos Baltarusijos Respublikos nustatyto pavyzdžio banderolėmis. Tarp sulaikytų kontrabanda gabentų baltarusiškų cigarečių vyrauja Gardino tabako fabrike „Neman“ gaminamos „Premier“, „Minsk“, „Fest“.
„Kas nedraudžiama, tas legalu“, – byloja jei ne liaudies, tai kažkieno sukurta išmintis, kuria vadovaujasi kai kurie „verslūs“ asmenys. Visgi kalbant apie nelegalių rūkalų gabenimą į mūsų šalį akivaizdi tendencija nuo 2011-ųjų nesikeičia – vis daugiau cigarečių iš trečiųjų šalių gabenama nedideliais kiekiais (neviršijant kiekio, už kurio neteisėtą gabenimą taikoma baudžiamoji atsakomybė). Argumentas – savi poreikiai. Vėliau savi virsta bendrais visuomenės narių poreikiais.
Kontrabanda gabenamos cigaretės slepiamos tiek krovininiuose, tiek lengvuosiuose automobiliuose, įvairiose vietose įrengtose slėptuvėse. Asmenys tokioms cigaretėms gabenti dažniausiai renkasi senus, nedidelės vertės „Audi“, „Opel“, „VW“ automobilius, kurie rinkoje kainuoja nuo 500 iki 2 tūkst. litų.
Informacija apie tai, kad sulaikyti kontrabandinius rūkalus vežantys asmenys, nieko nebestebina, tačiau skaičiai patys savaime iškalbingi. Vis dėlto nuolatos „tobulėjantys“ kontrabandininkai siekiantiesiems juos pažaboti kelia vis naujų uždavinių.
ES skatinami pokyčiai
Jau kitą mėnesį vadovavimą Europos Sąjungos Tarybai į savo rankas perimsianti Lietuva perims ir skaudžiąsias problemas. Viena jų – kontrabanda, nes kontrabandinių rūkalų kelias į ES driekiasi per Lietuvą ir Latviją. Šios dvi Baltijos šalys – tik tarpinė stotelė, mat jose telieka apie 10 proc. draudžiamųjų gaminių. Užtikrinti išorinių sienų apsaugą – toks tikslas turės būti įgyvendintas jau artimiausiu metu.
Dabar svarstomoje Tabako produktų direktyvoje numatoma, kad ją priėmus ES šalyse nebeliks įvairių skonių (mėtų, šokolado, vaisių ir kt.) tabako gaminių bei vadinamųjų slim cigarečių.
Laisvosios rinkos instituto duomenimis, 10 proc. lietuvių (skaičiuojant tik nuo rūkančiųjų – 23 proc.), įsigaliojus šiam draudimui, skirtingų skonių bei plonumo cigarečių būtų paskatinti įsigyti nelegalioje rinkoje – tai yra didesnė dalis nei tų, kuriuos šis draudimas paskatintų mesti rūkyti (atitinkamai 1 proc.). Dalis gyventojų teigia jau dabar nelegaliai įsigyjantys tokių cigarečių, kurias siekia uždrausti naujas reguliavimo pasiūlymas.
Argumentuodamos tuo, kad dalis Tabako produktų direktyvoje numatomų priemonių skatintų nelegalią prekybą, jos įsigaliojimui nepritaria Lenkija, Vengrija, Ispanija ir Italija.
Valstybės biudžete nėra pinigų? O kodėl? Apie tai nesusimąsto tie, kurie kaskart perka, o vėliau rūko kontrabandines cigaretes. Neįmanoma surinkti mokesčių jų nemokant. Kontrabandinių rūkalų galima gauti visur – tą atskleidžia ir tyrimai (skaičiuojant nuorūkas šiukšliadėžėse), ir kasdienybė. Užtenka įtartino tipo klusterti „Ar turi?“, ir gausi visą „paletę“ – rinkis lig valiai, tik vėliau nesiskųsk sunkėjančiu gyvenimu ar ašaromis aplaistyta pensija. Visgi svarbiausias Lietuvos uždavinys – padėti šalies gyventojams suvokti, kad žlugdydami save žlugsime patys.
Pernai daugiausia (67 proc.) tabako gaminių buvo sulaikoma šalies viduje (Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje – 18 proc., Lietuvos ir Rusijos Federacijos pasienyje – 14 proc., Lenkijos ir Lietuvos, Latvijos ir Lietuvos pasienyje, jūros ir oro uostuose – ne daugiau negu 1 proc. Šiemet daugiausia (61 proc.) tabako gaminių sulaikyta Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, 38 proc. – pasienyje su Rusijos Federacija ir ne daugiau negu 1 proc. – šalies viduje, Lenkijos ir Lietuvos, Latvijos ir Lietuvos pasienyje, jūros ir oro uostuose.
ES šalys kasmet dėl kontrabandos praranda apie 10 mlrd. eurų pajamų: nesumokėtų mokesčių ir muitų. Lietuva, skaičiuojama, netenka kone 300 mln. litų.
