Baltijos šalių nekilnojamojo turto investicijų forume pristatytos trijų Baltijos valstybių sostinių gyventojų skaičiaus prognozės. Jos skelbia, kad 2030 m. Vilniuje ir Rygoje bus tiek pat gyventojų.
Vilniaus meras Artūras Zuokas, vakar dalyvaudamas Baltijos šalių nekilnojamojo turto investicijų forume, pristatė prognozes, kaip keisis trijų Baltijos valstybių sostinių gyventojų skaičius. Remiantis miestų prognozėmis, 2030 m. Vilniaus ir Rygos gyventojų skaičius bus vienodas. Esą Vilniaus gyventojų skaičius ateityje išliks stabilus, o Latvijos universiteto prognozėmis, Rygos sostinės gyventojų skaičius tendencingai mažės. Taigi 2030 m. Rygoje ir Vilniuje gyvens tiek pat – apie 560 tūkst. – gyventojų.
Kad šios prognozės realios, sakė ir „Vilniaus plano“ direktoriaus pavaduotojas, vyr. architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis. Pasak jo, visos trys Baltijos šalys, ypač Latvija, susiduria su labai didelėmis demografinėmis problemomis. Pašnekovo teigimu, Rygoje gyventojų skaičius yra smarkiai nukritęs.
„Latvių profesorių daryta prognozė buvo šiek tiek švelnesnė. Bet jie neįvertino dabar vykusios migracijos, be to, prognozė buvo daryta prieš ekonominę krizę. Tai, ką pamatėme tyrinėdami Vilniaus miestą, tiesa, Vilniuje dar ne taip, bet Lietuvos masteliu, demografinė kreivė dar labiau nukritusi. Kadangi Latvijos sostinėje padėtis ir anksčiau buvo prasta, per pastaruosius keletą metų ji turėjo pablogėti“, – aiškino vyr. architektas-urbanistas M. Pakalnis.
Remiantis miestų prognozėmis, Talino gyventojų skaičius mažės nežymiai. 2030-aisiais Estijos sostinėje, kaip prognozuojama, gyvens apie 390 tūkst. žmonių.
„Apskritai Europoje Baltijos regionas šias demografinės duobės problemas yra labiausiai pajutęs. Tik estai yra tai pripažinę ir labai aiškiai deklaravę savo dokumentuose, t. y. kad Talino gyventojų skaičius mažės, o didėjimą gali lemti tik migracija, – sakė M. Pakalnis. – Pas mus ši tema nėra tabu, bet šalies politikos, kaip elgtis, kai gyventojų skaičius šitaip mažėja, neturime, „Lietuvos pažangos strategija 2030“ į tuos klausimus visai neatsako. Analogiškai yra ir Latvijoje – tas pats nutylėjimas, bent jau viešojoje erdvėje ši informacija sunkiai prieinama.“
Architekto-urbanisto teigimu, šie rodikliai skaičiuojami atsižvelgiant į gimstamumą, bet neįvertinama migracija, kuri padarė labai didelę įtaką. Rygoje padėtis blogesnė nei Vilniuje, nes ten nėra pakankamai gyventojų, kurie gyventų kitur, bet atvažiuotų į Rygą. Vilniuje, pasak jo, taip gerai todėl, kad žmonės keliasi čia gyventi.
„Užtat mūsų sostinės gyventojų skaičius nemažėja, turime gana tolygiai išvystytą kraštą, ir dabar vyksta procesas, kai žmonės migruoja į Vilnių. Latviai šito neturi, o tie, kurie migravo, jau yra Rygoje“, – liūdną kaimynų padėtį piešė pašnekovas.
I. Pepcevičiūtė
