Sunku būtų ir išvardinti visus klausimus ar bent sritis, kurios sukėlė aršiausias rinkėjų reakcijas, o parlamentarams bei ministrams kainavo reitingus. Kas lemia tokią nežinomybę valdžioje – praktikos trūkumas, atsitiktinumui ar klaidingai pasirinktas valdymo būdas?
Taktika – šokiruoti
Mes, kaip visuomenė, bręstame, o politikai stovi vietoje, todėl ir atrodo, kad viskas aplinkui blogėja, mano Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga. Jo teigimu, visą šiųmetinį chaosą lėmė paprasta priežastis – dalis Seimo narių ir ministrų nesilaikė viešosios politikos taisyklių.
„Viešosios politikos abėcėlė – kaip priimami sprendimai, kaip iškeliama idėja, kaip ji aptariama, kaip praeina svarstymo etapus, kaip pasiekia finišą. Dabar vyksta viskas chaotiškai, tam tikru išpuolių metodu. Kažkas kažką pasako, paruošiamas įstatymas, jis ateina į Seimą ir tada prasideda grumtynės, aistros, įsiplieskia mitingai. Vieni taip, kiti – taip. Tarsi vienintelis būdas – gąsdinti visuomenę, ją šokiruoti ir tokiu būdu priiminėti sprendimus“, - tv3.lt kalbėjo S. Spurga.
Jei politikai išmanytų, kaip tinkamai užsiimti viešąją politika, jie žinotų, kaip pateikti savo argumentus visuomenei, kaip analizuoti pasiūlymus, kaip suderinti interesų grupes. O kai to nėra, sako S. Spurga, turime „didelę ir apgailėtiną bėdą“.
„Sprendimai siūlomi priepuolio arba netikėto išpuolio metodu. Ir šitaip visuomenė šokiruojama. Taip atsiranda koks pasiūlymas ir tik tada, kai jis pasiūlytas, atsiranda diskusijos priėmimo stadijoje“, - pastebi pašnekovas.
Blogas idėjas jau išnaudojo
Tai iš tiesų primena šių metų realijas – daug kritiškai visuomenės priimtų idėjų ilgainiui atmestos arba atidėtos. Užtenka prisiminti idėją kurti atskiras alkoholio zonas mugėse ir festivaliuose, receptinių vaistų pardavimo pokyčius, ir kitus pasiūlymus.
„Ateinant šitai Vyriausybei, ko mes tikėjomės ir kokia buvo valdžia? Jie teigė, kad mes esame arti žmonių, mes labai jautriai suprantame žmonių poreikius, mes labai įsijausime, mes apie jautriausius klausimus išmanome ir tikrai juos spręsime. Bet iš tikrųjų viskas vyksta gal net labiau užaštrinant negu anksčiau.
Reformuoti, pasirodo, galima tik tą sritį, kurią tu niekini ir morališkai palauži. Vietoj dialogo išaiškinimo ir argumentų kalbos iškeliama daugybė idėjų, tarp kurių ne viena keista. Jeigu nepriimi tos idėjos – esi vos ne priešas. Tai tikrai čia yra tos bėdos“, - dėstė S. Spurga.
Tačiau ateitis neatrodo tokia nyki, kokie žiūrint per padidinamąjį stiklą galėtų pasirodyti šie metai. S. Spurga prognozuoja, kad kitąmet chaoso sulauksime mažiau jau vien dėl to, kad valdantieji paprastai linkę visas idėjas viešinti kadencijos pradžioje.
„Ką norėjo pasakyti, tą jau pasakė. Visada taip yra, kad daugiausiai idėjų pateikiama pirmaisiais metais. Ir dabar jau tie darbai, kurie yra pradėti, bus tęsiami. Tikėkimės, kad tie metai bus ramesni“, - linkėjo MRU docentas.
Koalicijos skilimo neišvysime
Paklaustas, kaip vertina 2017-uosius politikoje, Vytauto didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius teigė, kad neabejotinai ir net vieną kartą yra buvę blogesnių metų.
Politologas siūlo prisiminti, kaip prezidentė ir Seimo opozicija nepalaikė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės arba kaip atsirūgo naktinė Andriaus Kubiliaus Vyriausybės mokesčių reforma, taip papiktinusi žmones, jog šie pasiryžo daužyti Seimo langus.
„Dabartinė valdžia savo veiklą pradėjo palyginus palankioje aplinkoje. Kažkokių neatidėliotinų iššūkių jos darbotvarkėje nebuvo. Prezidentė, kaip valstybės vadovė, koalicijos atsiradimą rėmė. <...> Ministro pirmininko reitingai tikrai sumažėjo per pirmuosius metus. Bet po daug metų pertraukos tam tikrą premjero reitingo mažėjimą kompensuoja Seimo pirmininko autoritetas. Seimo pirmininkas tikrai labai seniai Lietuvoje buvo vertinamas palankiai kaip trečia politinė figūra“, - tv3.lt 2017-uosius įvertino A. Krupavičius.
Visgi valdantieji neišvengė komunikacijos klaidų ir kreivai vykdė kai kurias reformas, mano politologas. Pavyzdžiui, priimdami sprendimus dėl alkoholio prieinamumo ribojimo, parlamentarai visuomenėje ir žiniasklaidoje neiškomunikavo atliktos piliečių apklausos, kurioje aiškiai matyti šių idėjų palaikymas.
Prastai vykdyta aukštojo mokslo ir universitetų susijungimo reforma. Nors ši pradėta gerai, mano A. Krupavičius, galiausiai reforma imta komunikuoti kaip universitetų skaičiaus mažinimas, o tai sukėlė akademinės bendruomenės pasipiktinimą.
Vis dėlto 2017-uosius politikoje A. Krupavičius vertina gerai, o ateinančius metus, jei išsilaikys dabartinės tendencijos, prognozuoja dar geresnius.
„Perspektyvos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai gali būti gerokai geresnės, negu kas nors kada nors prognozavo. Apskritai visos prognozės viešojoje erdvėje atsiradus naujai koalicijai rėmėsi klausimu, kada ji iširs. Bet matome, kad nepaisant koalicijos sumažėjimo, socialdemokratų susiskaldymo, valdantiesiems užtenka paramos, kad priimdami visus pagrindinius sprendimus jie turėtų daugumą. Geriausiai tai rodė balsavimas dėl 2018 m. biudžeto. Manau, kad bent jau kurį laiką taip susiklosčiusi jėgų pusiausvyra ir išliks“, - sakė A. Krupavičius.
