Šiandien mes negalime pasakyti, kas gimė. Mes galime suskaičiuoti Lietuvoje gimusius vaikus, bet mes nežinome, ar yra tarp jų bent vienas Aputis, ar yra tarp jų Strielkūnas, Brazauskas, Čekanauskas ar Zaborskaitė, kurių šiemet, deja, netekome. Mes ir negalime šito žinoti, užtat mūsų nežinia sklidina didelės vilties. Bet ji sklidina ir liūdesio – juk šiemet tarp mūsų neliko daug tokio ryškumo asmenybių, kurių buvimą ir svarbą jautėme savo šventėje ir kasdienybėje. 2010–ieji „Respublikos“ dienraščiui irgi paženklinti netekties – spalį atsisveikinome su vos 49 metus sulaukusiu kolega Virgaudu Gudu. Dar kartą perskaitykime išėjusiųjų vardus.
Birželio 26 d. užgeso pirmasis atkurtosios Lietuvos Respublikos prezidentas. Jam ėjo 78–ieji, iš kurių dveji metai buvo paženklinti sunkia liga ir nežmoniškomis pastangomis ją įveikti. Bet net sunkiai sirgdamas atrodė tebedalyvaujantis visuomenės gyvenime, net praėjus pusmečiui po mirties, jo palikimas tebėra vis išnyrantis veiksnys mūsų politikos žemėlapyje. Jo laikas vadinamas Brazausko epocha, jo politinė patirtis grąžinama kaip pliusas, argumentas, kaip abejonė ar kaip diskusijų objektas.
Tik regis niekam nebekyla abejonių, kad A.Brazauskas yra viena ryškiausių XX amžiaus pabaigos ir XXI amžiaus pradžios Lietuvos ir Rytų Europos politinių figūrų. Dvylika iš dvidešimties Nepriklausomybės metų jis ėjo svarbiausias pareigas valstybėje, buvo prezidentas ir premjeras, jo vadovavimo periodu buvo priimti svarbiausi politiniai sprendimai, lėmę ir tebelemiantys Lietuvos ateitį – tarp jų susitarimai dėl NATO ir Europos Sąjungos. Dėl užsienio politikos prioritetų A.Brazauskas buvo pripažintas autoritetas ir kaimyninėse valstybėse. Rikiuodamas netektis vienas solidus Rusijos žurnalas tarp keliolikos didelių pasaulio metų praradimų įvardija ir pirmąjį Lietuvos prezidentą. A.Brazauskas pristatomas kaip tipiškas lietuvis: ramus geranoriškas, uždaras, tikintis savimi ir ryžtingai siekęs savo tikslo. Mitraus partinio darbuotojo karjerą padariusio A.Brazausko žvaigždė, anot žurnalo, suspindo, kai jis, pasinaudojęs situacija, pasuko Lietuvos vairą iš Sovietų Sąjungos savarankiškumo link...
Kas A.Brazauskas buvo ir yra didumai lietuvių, matėme per laidotuves. Be abejo, jis liks atmintyje kaip charizmatiška asmenybė, kurios didesnes ir mažesnes nuodėmes nuplauna dėmesys, jautrumas paprastam žmogui. Valdžia jam visų pirma buvo atsakomybė ir tarnystė. Mums darė ir tebedaro įspūdį žmogus, kuris su komunistine praeitimi gyveno taip kaip mes: slapta tuokėsi, slapta krikštijo ir laikydamasis tėvų tradicijų Kūčioms sušaukdavo dukras prie šeimos stalo. Jis kilo taip aukštai, bet liko toks pat prieinamas ir šiltas žmogus. Kas yra neprieinama, neįsivaizduojama ir net svetima daugeliui politikų.
Lietuvoje
Sausis
25 d. – Algirdas Petrulis, dailininkas (gim. 1915 01 16)
26 d. – Eugenijus Karpavičius, knygos dailininkas, plakatistas (gim. 1953 10 19)
Vasaris
12 d. – Algirdas Vrubliauskas, teatro ir kino aktorius (gim. 1931 12 03)
24 d. – Edmondas Čivinskas, dainininkas (gim. 1961 09 17)
28 d. – Juozas Aputis, rašytojas (gim. 1936 06 08)
Gegužė
1 d. – Vytautas Janulionis, stiklo dailininkas (gim. 1958 02 28)
9 d. – Jonas Strielkūnas, poetas (gim. 1939 03 06)
14 d. – Bronė Jokūbonienė (Valantinaitė), tekstilės dailininkė (gim. 1926 01 06)
Birželis
15 d. – Vytautas Viržonis, dirigentas (gim. 1930 08 25)
17 d. – Valdis Aleksaitis, aktorius (gim. 1960 04 05)
26 d. – Algirdas Brazauskas, Lietuvos prezidentas (gim. 1932 09 22)
Liepa
1 d. – Rimvydas Žigaitis, kompozitorius (gim. 1933 10 09)
5 d. – Stasys Ratkevičius, profesionalaus lėlių teatro įkūrėjas (gim. 1917 03 16)
7 d. – Vytautas Edmundas Čekanauskas, architektas (gim. 1930 05 13)
23 d. – Albertas Rosinas, kalbininkas (gim. 1938 02 07)
25 d. – Algis Uždavinys, dailėtyrininkas (gim. 1962 04 26)
29 d. – Juozas Jasaitis, literatūrologas, rašytojas (gim. 1930 02 17)
Rugpjūtis
9 d. – Algis Rimas, Seimo narys (gim. 1940 11 26)
10 d. – Gintautas Abarius, kompozitorius, muzikantas (gim. 1959 03 28)
Spalis
29 d. – Kazys Varnelis, dailininkas, kolekcininkas (gim. 1917 02 25)
Lapkritis
18 d. – Rimantas Juodvalkis, kino operatorius (gim. 1940 02 15)
Gruodis
8 d. – Birutė Teresė Lengvenienė, poetė (gim. 1942 03 07)
21 d. – Juozas Balčikonis, tekstilės dailininkas (gim. 1924 01 12)
23 d. – Daniela Lozoraitis, kandidato į prezidentus Stasio Lozoraičio našlė
26 d. – Kęstutis Gascevičius, muzikas (gim. 1958 04 21)
27 d. – Vanda Zaborskaitė, literatūrologė (gim. 1922 12 24)
Užsienyje
Sausio 27 d. – amerikietis rašytojas Džeromas Selindžeris (Jerome D.Salinger, gim. 1919 01 01)
Vasario 11 d. – britų mados dizaineris Aleksandras Makvynas (Alexander McQueen, gim. 1969 03 17)
Kovo 12 d. – ispanų rašytojas Migelis Delibesas (Miguelio Delibes, gim. 1920 10 17)
Balandžio 10 d. – Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis (Lech Kaczynski, gim. 1949 06 18), jo žmona Maria ir dar 94 žmonės, žuvę per lėktuvo katastrofą Rusijoje netoli Smolensko; 21 d. – buvęs Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Chuanas Antonijus Samarančas (Juan Antonio Samaranch, gim. 1920 07 17)
Gegužės 3 d. – britų kino aktorė Lyn Redgreiv (Lynn Redgrave, gim. 1943 03 08); 29 d. – JAV kino žvaigždė Denisas Hoperis (Dennis Hopper, gim. 1936 05 17)
Birželio 18 d. – portugalų rašytojas Chosė Samaragas (Jose Saramago, gim. 1922 11 16), 1998 metų Nobelio literatūros premijos laureatas
Liepos 19 d. – australų inžinierius Deividas Vorenas (David Warren, gim. 1925 03 20), juodosios dėžės išradėjas
Rugsėjo 12 d. – prancūzų režisierius Klodas Šabrolis (Claude Chabrol, gim. 1930 06 24); 28 d. – kino ir teatro režisierius Arturas Penas (Arthur Penn, gim. 1922 09 27), kurį labiausiai išgarsino 1967 m. filmas „Boni ir Klaidas“; 29 d. – Holivudo aktorius Tonis Kertis (Tony Curtis, gim. 1925 06 03)
Lapkričio 3 d. – buvęs Rusijos premjeras Viktoras Černomyrdinas (gim. 1938 04 09); 11 d. – Meri Osborn (gim. 1911 11 05), paskutinė nebyliojo kino žvaigždė; 29 d. – viena garsiausių rusų poetų Bela Achmadulina (gim. 1937 04 10)
Gruodžio 3 d. – JAV fizikas Samuelis Kohenas (Samuel Cohen, gim. 1921 01 25), išradęs neutroninę bombą.
Parengė Danutė ŠEPETYTĖ
